Įpusėjus birželiui ir švelnėjant karantino sąlygoms, mes, pulkelis Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojų, išsiruošėme į tradicinį, jau penktąjį, dviračių žygį. Nenuilstantys kūno kultūros mokytojai Darius Kavaliauskas ir Vygantas Juozapaitis šįkart pasiūlė aplankyti legendomis apipintą, A. Baranausko išgarsintą Anykščių kraštą.
Įveikę pirmuosius dvylika kilometrų, sustojome regioniniame parke pasivaikščioti Medžių lajų taku, kuris driekiasi Antano Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio viršūnėmis. Pakilę į 35 metrų aukščio apžvalgos bokštą, papuoštą aukštaitiškos tautinės juostos motyvais, gėrėjomės atsiveriančiu puikiu Šventosios upės vingių ir slėnio kraštovaizdžiu.
Būti Anykščiuose ir neaplankyti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios – aukščiausios Lietuvoje – būtų nedovanotina!Tad, įveikę aukščio baimę, užlipome metaliniais laipteliais į viršų ir atsidūrėme net po trimis bažnyčios varpais, o prieš akis atsivėrė Šventosios upės slėnio vaizdai.
Be abejo, aplankėme ir Niūronių kaime įsikūrusį Arklio muziejų bei netoliese stūksantį vieną didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių–Šeimyniškėlių. Įdomu tai, kad, kai kurių istorikų nuomone, būtent čia stovėjusi karaliaus Mindaugo garsioji Vorutos pilis.
Važiuodami regioninio parko dviračių keliuku gėrėjomės gamtos žydėjimu, svaiginančiais kvapais bei garsais ir ,žinoma, spėliojome: kas gi čia žydi, kas gi čia taip kvepia, kas gi taip įstabiai čiulba. Kaip vaikai džiaugėmės atpažinę augalus, jų kvapus, paukščių balsus.
Įveikę beveik 50 kilometrų pasiekėme kelionės tikslą – sodybą ,,Tarp liepų‘‘. Visi kartu ir kiekvienas atskirai didžiavomės savimi bei vienbalsiai nusprendėme, kad žygis dviračiais po ilgo, įtempto nuotolinio darbo – geriausia atgaiva protui, sielai ir kūnui. Tad vasarai prasidedant norime visiems patarti: išbandykite žygius dviračiais, atraskite (ne) pažintą Lietuvą. Patikėkite – tikrai verta! Geros emocijos ir nepamirštami įspūdžiai garantuoti.
Vinco Kudirkos progimnazijos informacija
