Liepos 22 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi žurnalistė, redaktorė, tiriamosios žurnalistikos laidų vedėja Rūta Janutienė.
Susitikimo pradžioje – apie knygas
Susitikimo su bendruomenės nariais pradžioje viešnia papasakojo apie savo jau keturias parašytas knygas, ilgiau stabtelėdama ties naujausia – „Ir saugok mus nuo piktojo“: „Jau 5 mėnesius važinėju po visą Lietuvą su nauja knyga. Knyga apie laikmetį, kurį išgyvenome – parašiau lūžio biografiją, apie tai, kas nebuvo kalbama viešai, buvo „po kilimu“. Prisistatau ne kaip televizijos žmogus, ne kaip politikė, bet kaip žurnalistinių knygų autorė. Parašiau 4 knygas: pirma buvo apie tai, kaip pardavė Mažeikių naftą – „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“. Už šią knygą gavau Vinco Kudirkos premiją. Kitokių medalių ir apdovanojimų iš valdžios nesu gavusi, nes manau, kad žurnalistams nedera imti iš valdžios dovanų. Vėliau buvo knyga „Raudonoji Dalia“. Iš pradžių galvojau sukurti laidą, ką nuslėpė Dalia Grybauskaitė ateidama į valdžią, tačiau laidos neišleido, o mane išleido lauk iš kanalo, tai parašiau knygą. Trečia knyga buvo apie Landsbergių gyvenimo istoriją – nuo pat senelio, pono Žemkalnio, iki pat Gabrieliaus Landsbergio. Manęs nepadavinėjo į teismą kaip V. Petkevičiaus, nes knyga buvo stipriai dokumentuota – padirbėjau kaip reikiant. Naujausia knyga – apie šešėlinį elito gyvenimą, kurį papasakojo du nusikaltėliai – Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas. Tais laikais, kai sugriuvo Tarybų Sąjunga ir pradėjo kurtis Nepriklausomybė, jie priklausė Lietuvos elitui ir vieninteliai iš to elito buvo pasodinti. Maniau, kad jeigu jie sėdi vieninteliai, o veikė kartu ir su politikais, ir su teisėsauga, gal panorės tuos savo sėbrus išduoti. Tai pasakojimas apie neeilinius tris gyvenimus: Henriko Daktaro, Vlado Belecko ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, kuriose atsispindi privatus sovietinių ir dabartinių turčių gyvenimas. Mėginau atsakyti į klausimus, kaip jie visi, tuštinę valstybės ir žmonių kišenes liko nenubausti. Vaikščiojau kasdien beveik mėnesį į Lukiškių kalėjimą kaip į darbą. Su Daktaru pirmą kartą susitikau lyjant ir pasiskundžiau prastu oru. „Nieko blogo, kai lyja – lietus vagių laikas“,- pasakė Daktaras. Pasirodo, jis savo „veiklą“ pradėjo nuo lapių vagysčių – šunys per lietų miega, tad gali vogti, kiek nori. Daktarų gauja vogdama lapes ir lėbaudama labai suįžūlėjo, tad juos sugaudė, išsiuntė į Sibirą. Iš Sibiro jie grįžo su labai rimtais ryšiais – jau globojami Tarybų Sąjungos įteisintų vagių.
Daktarai pradėjo prekiauti spiritu „Royal“ – visi tuo metu tai matė. Spirito pinigais Daktarai pamėgino antruose prezidentiniuose rinkimuose nusipirkti prezidentą, tačiau sutrukdė gaujai talkinusio KGB majoro S. Čiapo nužudymas.
Jie siekė monopolizuoti visą alkoholio rinką, „Royal“ atkeliavo į Lietuvą iš Leningrado uosto, kurį kuravo gaujos. Leningardui vadovavo Anatolijus Sobčakas, šalia jo buvo Vladimiras Putinas. Tai V. Putinas atidavė gaujoms kuruoti tą uostą, iš kurio į Lietuvą važiavo „Royal“. Daktaras kas mėnesį į Rygą savo kuratoriams veždavo atiduoti pinigus. Veždavo 0,5 mln. dolerių smulkiomis kupiūromis, sudėtomis į šampano dėžes – mėnesio alga tuo metu buvo 30 dolerių.
„Kur laikote pinigus?“,- paklausė manęs Daktaras. Atsakiau, kad banke. „Kvailai darote, pinigus reikia laikyti slovike“,- pasakė jis. Daktaras iš tikro savo turtus kišdavo po žeme – užkasdavo miške. Tiesa, miškas keičiasi, išėjus iš kalėjimo jam ne visada būdavo lengva savo lobį surasti.“
R. Janutienė pasidalino savo įspūdžiais ir iš apsilankymo Daktarų pilyje Užliedžiuose: „Daktarų gyvenimas buvo ir yra prabangus. Namuose bokštelyje įrengta koplyčia. Žmonės, kurie per savaitę pažeidžia visus Dievo įstatymus, turi ypatingą santykį su Dievu. Daktaras kalėjime vaikšto su vėriniu iš kryželių ir vadina save „Dievo kariu“. Daktarų namuose galima mafijos muziejų padaryti – jis įrengtas kaip filmuose apie Italijos mafiją: pirmojo aukšto grindyse – marmurinė mozaika, marmuriniai laiptai, židinys iš marmuro, panelės iš kietmedžio. Daktaro žmona labai graži moteris ir labai ištikima vyrui. Turbūt dar užtenka tų slovikų, kad šeima gali gyventi prabangiuose namuose, nors ir sušaudytais langais“.
Pasak knygos autorės, Vlado Belecko asmenybė buvo dar įdomesnė už Daktaro: „Vladas Beleckas savo veikla „susiuvo“ visus visuomenės sluoksnius – nuo vagių iki pat viršūnėlės. Jis buvo geriausias 21 amžiaus populiariausio kunigo Ričardo Mikutavičiaus draugas. Mikutavičius buvo garsenybė, su juo mėgino draugauti visi: Adamkus, Brazauskas. Tačiau kunigo gyvenimas buvo dvigubas. Su Vladeliu (Belecku) jis „medžiojo“ labai brangius antikvarinius daiktus ir juos perpardavinėdavo. Surinktus iš žmonių pinigus jis investuodavo į antikvarinius daiktus ir kartu su Vladeliu pardavinėdavo – spekuliuodavo. Mikutavičius turėjo didelę aistrą kaupti.
O štai Vladas Beleckas į savo verslą žiūrėjo paprasčiau. Jis kolekcininkus „apiprekindavo, po to apvogdavo“. Jo nepagaudavo, nes mokėdavo išsipirkti, išpirkdavo ir iš daboklės ir vagis, pagautus su įkalčiais. Beleckas dalyvavo visame Kauno elito gyvenime, turėjo gauja jaunų vagių, kuriuos ponioms ir ponams pardavinėdavo kaip meilužius. Beleckas pasakoja: „Kartą susiruošiau į balių ir staiga skambina mano bernai, dienos metu apvaginėjantis advokatą, beje, šiam esant namuose (šeimininkas buvo surištas ir vos gyvas iš baimės). Bernai sako: „Vagiam, bet nežinom, ką imti“. Reikia eiti. Nuėjęs įlipau per langą, parodžiau, ką reikia imti. Vagiant butuose jausmas pats geriausias: viskas tavo – imk, ką nori“.
Beleckas papasakojo apie Ričardo Mikutavičiaus nužudymą, kuris per savo aistrą ir draugystę su atmatom pakliuvo į bėdą – jo išsižadėjo bažnyčia. Beleckas pamatė, kad laikas apvogti ir draugą kunigą – priversti Mikutavičių išsipirkti, nes jis buvo labai turtingas. Tačiau viskas pakrypo kitaip. Beleckas jaučiasi vėpla, kad likimas jį „išdūrė“. Pasak Belecko, jam atėjus Mikutavičius atidarė duris, išvirė arbatos ir išėjo persirengti. Grįžo apsirengęs baltai kaip angelas ir pasakė: „Žinai, nėra didesnės dovanos už gyvybę, niekas jos neatims“. Po to sėdo į Vladelio mašiną ir išvažiavo numirti. Belecko pasakojimą sunku paneigti, nes byla buvo vilkinama. Byla dvokia įtarimais, kad už vilkinimą buvo mokami kyšiai. Beleckas sako, kad Mikutavičiaus lavonas net nebuvo surastas – identitetas nustatytas pagal nuotrauką iš nuotraukų „Lietuvos ryte“. DNR nustatyti nebuvo galimybių, nes nebuvo kraujo giminių. Iš karto kunigą pakasė neatpažintame kape.
Knyga dedikuota velioniui Juozapui Palekui, kuri man pradėjo pasakoti neaiškų pinigų dingimą iš Lietuvos fabrikų kasų. Pavadinimas „Ir saugok mus nuo piktojo“ parinktas pagal mano senelio Benediktas Jociaus žodžius. Jis sakydavo, kad kai vyksta permainos, šėtonas vaikšto tarp žmonių ir gali pagauti už skverno“.
Apie Lietuvos ir užsienio politiką
Po trumpo knygų pristatymo, popietės dalyviai R. Janutienę „atakavo“ klausimais.
„Papasakokite trumpai, koks detektyvas vyko su Mažeikių nafta“,- paprašė G. Lipnevičius.
„Su „Mažeikių nafta“ nebuvo jokio detektyvo. Buvo pasakyta, kad ją reikia atiduoti „Williams“ – jeigu gamykla pasieks numatytus rezultatus, tada sumokėsim pinigus,o jeigu ne – nemokėsime. Vėliau gamykla atsidūrė rusų kompanijos „Jukos“ rankose. Buvo atskleistas mechanizmas, kaip prisidengdami amerikonais rusai jau vaikščiojo apie gamyklą. Šioje situacijoje yra vienas iš momentų konservatorių dviveidystės. Iš derybininkų buvo reikalaujama, kad jie pasirašytų Lietuvai labai nenaudingą sutartį, nes „Williams“ yra NATO, o rezultatas – mokame už benziną daugiau nei Latviai“,- atsakė R.Janutienė.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kur nukeliavo valstybės milijardai įvedant eurą.
„ Milijardai nukeliavo į Stabilumo fondą, kai įsivedinėjome eurą. Jie buvo skirti eurui stabilizuoti. Tačiau pakeliui įvyko didžiulė devalvacija“,- sakė viešnia
Bendruomenės pirmininkas paprašė papasakoti apie kitą D. Grybauskaitės pusę, su kuria žurnalistė susipažino rinkdama medžiagą knygai.
Pasak R. Janutienės, D. Grybauskaitė atsisakė su ja kalbėti knygai – į nesuderintus klausimus ji tada jau neatsakinėjo. Knygoje aprašyta, ką ji apie save, savo tėvą ir „raudoną“ biografiją melavo ir nutylėjo prieš pirmą kadenciją. Paaiškėjo, kad Kovo 11 – ąją D. Grybauskaitė sėdėjo Aukštojoje partinėje mokykloje – buvo pasirinkusi kitą pusę.
G. Lipnevičius priminė istoriją, kai buvo išleistos dvi alkoholio partijas su vienodomis banderolėmis ir valstybė galimai patyrė milijardinius nuostolius, nes alkoholio kainą sudaro akcizas. Kilo skandalas ir buvo pareikšta, kad „Garsų pasaulis“ per klaidą išspausdino dvi vienodas partijas banderolių.
Jam paantrindama R. Janutienė sakė, jog buvo pasakojama, esą D. Grybauskaitė buvo iškėlusi sąlygą, kad „Garsų pasaulis“ išliktų ir toliau spausdintų banderoles. MG Baltic buvo labai arti D. Grybauskaitės.
G. Lipnevičius uždavė klausimą, kodėl Lietuva laivo „Independence“ nepirko ir moka didelę nuomą, kai rusai tokį pat laivą nusipirko tik už 320 mln.
„Juokinga dalis ta, kad mūsiškis laivas perka suskystintas dujas iš „Gazpromo“. B. Lubys sakė, kad būtų pastatęs terminalą už tiek, už kiek Grybauskaitė su savo „šaika“ parašė galimybių studiją. Jeigu būtų Lubys, mes tiek nemokėtume. Šie dalykai pakelia visų mūsų gyvenimo kaštus, mokame vis daugiau už duoną, sviestą ir kitus dalykus“,- sakė viešnia.
„Teko bendrauti su Skardžiumi, jis pasakė, kad vyksta keisti dalykai – „Lietuvos energija“ tapo vienos partijos keistų dalykų finansuotoja – kontroliuoja žiniasklaidą. Kokia jūsų nuomonė?“- klausė viešnios bendruomenės pirmininkas.
„Mes nepamatom nieko, už ką nebūtų sumokėti viešinimo pinigai. Žiniasklaida gyvena ne iš auditorijos, o iš viešinimo pinigų. Sutartyse būna įrašyta, kad negali tos institucijos kritikuoti. Pirmasis tokį punktą į sutartį įrašė Auštrevičius. Pačios neobjektyviausios yra žinių laidos – būna padaryta selekcija, ko nerodyti, kam nesuteikti galimybės kalbėti viešai. Dariau laidas apie Landsbergių darželį, kai jis įsikūrė „Lietuvos energijos“ pastatuose Vilniuje. Man vėliau pasakojo, esą įtakingas viešųjų ryšių tvarkytojas Mykolas Katkus pradėjo aiškinti, kad ši laida neturi pasirodyti. Jo rankose buvo „Lietuvos energijos“ viešinimo pinigai, kurie televizijai yra reikalingi. Jeigu tokius dalykus, kaip Landsbergiai su darželiais ir mokyklomis, išdarinėtų Karbauskis – jį būtų gyvą sudeginę…
„Ruošiatės į eiti į LR Seimą – kokiame komitete dirbtumėte?“- klausė popietės dalyviai.
„Manęs dar niekas neišrinko, viskas – Žiemgalos rinkėjų rankose. Seime norėčiau dirbti Antikorupcijos komisijoje. Svarbu grąžinti pinigus į regionus, reikia nusausinti Vilniaus korupcinę pelkę, kurioje nugrimzta daug pinigų. Nacionalinį stadioną Vilniuje stato prie „Akropolio“ ir jau dabar aišku, kad niekas futbolo pirmenybių nerengs, nes pagal FIFA reikalavimus stadionas turi būti užmiestyje. Vilnius jau atrodo ne kaip Lietuvos sostinė – tai patogus, prabangus vakarietiškas miestas. Žmonės Vilniuje uždirba daugiau nei regionuose – visas šis turėjimas yra regionų sąskaita.
Būtinas nemokamas bakalauras, kad būtų vienodos galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose ir regionų vaikams. Daug pinigų sostinėje „įsisavinama“ per informacines technologijas – Vilniaus pakraštyje stovi 4 aukštų pastatas, kuriame per metus „padaroma“ 0,5 mlrd. eurų. Ten dirbantys protingi vaikinukai kiekvienai savivaldybei sukūrė tarpusavyje „nesusikalbančias“ elektronines sistemas, po to kūrė kitą portalą, kad jos susikalbėtų. Ten tyška pinigai“,- į klausimą atsakė viešnia.„Ar ne per daug valstybė skiria pinigų karinėms išlaidoms?“ – domėjosi bendruomenės nariai.
„Manau, kad gynyba labai svarbu. Tačiau Krašto apsaugos ministerija nuo pinigų springsta, planuoja kareivines, kuriose 1 kv. metro kaina kaip prabangaus būsto. Pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ nupirktos be konkurso. Valstybinėje gynybos taryboje Grybauskaitė pasakė, kad pirksime iš vokiečių šias mašinas, nes jai labai reikėjo draugauti su Merkel. Mes padarėme daug užsienio politikos klaidų, tad draugų turime mažai. Per Adamkų užsimezgė geri santykiai su amerikonais, tačiau per CŽV kalėjimų paiešką jie išsikraustė pas estus. Pasaulis yra pikta vieta, Tėvynę ginti reikia, tačiau protinga būtų iš kariniams tikslams skirtų pinigų turėti naudos ir civiliniame gyvenime“,- atsakė žurnalistė.
Regionuose – didelis skurdas
Nuo politinių klausimų popietėje buvo pereita prie socialinių.
Pasak R. Janutienės, regionuose rinkti žmonės, nuėję į Seimą, labai pasikeičia – jie lieka vieni su lobistais, valdžia lieka daryti, ką nori. Vilnius kitoks miestas – jis perima visus pinigų srautus iš visos Lietuvos. Ten atvirai tyčiojamasi iš regionų žmonių, iš senjorų.
„Neturite palikti savo rinktų politikų ramybėje. Regionai nuskurdinti, prasidės degradavimas. Žiemgaloje didelis nuskurdinimas., nors kraštas turtingas – laukai apsėti, nuimtas derlius. Žmonės gyvena namuose be vandentiekio, tualeto, autobusai ne visur važiuoja. Prasta kriminogeninė padėtis. Per pusantrų metų viename kaime buvo nužudyti du vieniši senukai. Visi žinojo, kad jie terorizuojami, tačiau visi tylėjo.
Visoje Lietuvoje civilizacija iš atokių regionų išnyko: iš pradžių neliko policijos įgaliotinio, pašto, ambulatorijos, mokyklos, bibliotekos. Dar penkeri metai tokios politikos ir nebebus kam kapų prižiūrėti. Tačiau Žiemgaloje suskaičiavau 2 prabangias aikštes po maždaug 1 mln. eurų. Joniškio kultūros centrui buvo nupirkta apšvietimo ir garso technikos už 500 tūkst. eurų – regionuose pinigų „plovimo“ schema ta pati “,- apie regionų skaudulius kalbėjo viešnia.
„Radviliškio rajone žmonės iš kaimų nebeturi galimybės atvažiuoti į Radviliškį – gyvenimas vyksta, kai važiuoja mokykliniai autobusai. O vasarą vienintelis susisiekimas – kaimynai, turintys mašinas. Taip pat Radviliškyje prie halių įrengtas eismo žiedas kainavo apie 172 tūkst. eurų“,- viešniai paantrino bendruomenės pirmininkas.
Lietuviai kantrūs, kartais iki kvailumo
Pasak R. Janutienės, galbūt Lietuvoje būtų kitokia situacija, jeigu žmonės nebūtų tokie kantrūs ir abejingi valdžios abejotiniems sprendimams: „ Jeigu žmonės būtų sukilę, nebūtų išsigandę guminių kulkų, kai valdžia „nurėžė“ pensijas, tai ir visos pensijos būtų buvę didesnės, ir skolinimasis iš valiutos fondo būtų buvęs už 3 proc. Lietuviai kantrūs, kartais iki kvailumo, jie nepakels uodegos ir atiduos piniginę politikui vagiui. Štai Kairiuose Automobilių kelių direkcija per žmonių kiemus nusibrėžė naują kelią. „Sumokate mums, permatuosime kiemus, neteksite po 2-3 metrus“,- sakė atvykę matininkai. Žmonės pasikvietė mane, aš matininkus išvijau, jie atsiprašė. Tačiau du kiemai persikėlė savo tvoras – atidavė savo turtą, sumokėjo po 1 tūkst. matininkams. Vaikų atiminėjimo istorija buvo riba, kai žmonės sujudėjo. Mačiau mamų, kurios buvo išsigandusios – vaikai metus negrįžo į namus, jos bijojo kam nors pasiskųsti. Taip leisti elgtis su savimi negalima. Paviešinus situaciją „Patriotų“ laidoje vaikai grįžo į namus“.
Popietės dalyviai domėjosi, ar žurnalistė nebijo, kad jai bus keršijama už tokius aštrius pasisakymus ir laidas.
„Man nuolat keršija, rašo skundus. Gailius perdavė per savo Tarybos narį, kad jau kelia 3 bylas – jis savo globojamam stambiam ūkininkui tiesia kelia per laukus, o aš ką sužinau, tą viešinu. Kaip matome, pasekmės yra“,- sakė R. Janutienė
„Kaip manote, ar Nausėda sugebės susitvarkyti su šia netvarka?“,- domėjosi bendruomenės nariai.
„Nausėda pasakė, ko nepasakė nei vienas prezidentas savo inauguracinėje kalboje – apie dviejų greičių Lietuvą. Tai apie regionus, kurie apiplėšti, ir Vilnių, kuris jau toli nubėgo. Nausėdą jau mėgina stumdyti. Manau, kad jis bus už tai, kad koalicija įgyvendintų savo pažadus: didesni vaiko pinigai, didesnės pensijos, minimalios algos didėjimas. Dar turėtų būtų remiamas smulkus verslas. Būtina surasti galimybių, kad pradedantys verslininkai turėtų į ką įsikibti – pas mus nėra tokių galimybių. Taip atsitiko per korupciją valstybėje ir savivaldybėse. Smulkaus verslo išgyvenamumas yra 20 proc., o pas mus jam uždėti pančiai – tik pradėjus verslą jau užpuola mokesčiai ir tikrintojai“,- sakė viešnia.
Nebeliks „Nuogos tiesos“
Popietės dalyviai teiravosi, ar kitame televizijos sezone išliks R. Janutienės laidos.
„Laidos „Nuoga tiesa“ nebebus, išleisiu laikraštį Žiemgalai, kuris vadinsis „Nuoga tiesa“. Prieš 1,5 metų sausio mėnesį buvo išleista laida, kaip taškomi pinigai Lietuvos televizijoje. Buvo paviešinta, kaip Jakilaitis, Siaurusevičius, Šeškus su žmonomis iškylauja jachtoje. Siaurusevičiui atėjus vadovauti „Lietuvos ryto“ televizijai nebemačia prasmės likti. Su „šaika“ tikrai nedirbsiu“,- atsakė R. Janutienė.
Apie korupciją teisėsaugoje
Popietės dalyviaiviešniai uždavė klausimų apie korupciją teisėsaugoje.
„ Apie korumpuotą Lietuvos teisėsaugą aprašyta mano knygoje – kad pasodintų Daktarą, reikėjo keisti įstatymus, nes bylose nebuvo jokių įrodymų, prokuratūra vilkino ir nieko nedarė. Mes teisėsaugos neturime – Jurbarke buvo žiauriai sužalota mergaitė. Jurbarkiečiai man praneša, kad į rajoną atėjo siunta naujų narkotikų, kurie platinami mokyklose, bet niekas jų neieškojo. Narkotikai yra vaikų pasakojimuose, bet jų neieško. „Lengvai sužalota“ mergaitė du mėnesius negali kalbėti – sužalota trachėja. Šiuo atveju galima įžvelgti narkomafijos veiklą. Gyvenimas keisis į gerą, jeigu mes visi smarkiai sujudėsim. Tačiau greitai niekas nepasikeis. Gali keistis tik mūsų anūkų gyvenimas. Per 10 metų, tikiuosi, įmanoma bus gal pilnai nukreipti pinigų srautus į regionus – per daug buvo tolerancijos“,- sakė viešnia.
Apie Astravo atominę elektrinę
Popietės dalyviai klausė viešnios nuomonės apie gresiantį pavojų dėl statomos Astravo elektrinės.„Mūsų šeima gyvena nuo Astravo už 40 kilometrų. Atominė elektrinė turėjo būti statoma kitoje Baltarusijos pusėje. Tačiau įvyko referendumas, kad nebūtų statoma elektrinė Ignalinoje – iniciatorius buvo Žiemelis. Jo sūnus gavo didelį kontraktą statyti oro uostą Rusijoje. To referendumo nereikėjo, galėjome turėti atominę elektrinę Ignalinoje. Konservatoriai inicijavo referendumą ir pasiekė, kad Lietuvoje nebūtų elektrinės. O baltarusių atkeliavo arčiau elektros pirkėjo – Lietuvos. Elektrinę Baltarusijoje statoma ir tuoj bus paleista. Faktas, kad mums ją reikia prižiūrėti, ten nieko gero nėra, darbo kultūra – kaip Sovietų sąjungoje“,- sakė viešnia.
Popietės dalyvių diskusija bei atsakinėjimas į klausimus, dalinimasis nuomonėmis užtruko net dvi valandas.
Popietės pabaigoje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo viešniai R. Janutienei už skirtą laiką bendruomenei, bendruomenės vardu įteikė gėlių bei atminčiai – suvenyrinį bendruomenės medalį. Bendruomenės nariai viešniai padėkojo gausiais aplodismentais. Po popietės daugelis pasinaudojo proga įsigyti naujausią žurnalistės knygą, ant kurių autorė mielai pasirašė. Po pusmečio žurnalistė R. Janutienė pažadėjo dar kartą aplankyti „Radviliškio krašto bendruomenę“.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, D. Sopina, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, V. Girštautienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
„Radviliškio krašto“ informacija
