Jau ne vienas mokslo atstovas, teisės profesorius yra prasitaręs, kad atslūgus šiai pandemijai ieškinių dėl žmogaus teisių pažeidimų nebus. Kinija pasiteisino, kam užlitavo gyventojus laiptinėse, butuose, traukdami mažus verkiančius vaikus iš automobilių.
Mūsų Briuselio direktyvų atkartotojai net nesiteikia prisiminti 1949 m. Konvencijos, kurios nuostatomis Jonas Žemaitis – Vytautas paskelbtas prezidentu, atkurta Nepriklausomybė.
Orumas, pagarba neįgaliam, senjorui yra nebe šio pasaulio vertybės…
Vien tai, kad akademiniuose vadovėliuose karantino trukmė yra 40 dienų, neturi niekas teisės apriboti tavo judėjimo, laisvalaikio, komunikavimo įpročių Strasbūre būtų įvardinta kaip nusikalstama veika.
Tačiau mūsų išminčiai piliečius laiko amnezijos subjektais, o įstatymus kurpia sau pagal nuotaiką ir išgerto likerio kiekį.
Jau dabar nėra svarbu, ar tu nešioji mokslininko statuso pažymėjimą, esi alumnas, docentas – kova prieš nematomą virusą suteikia galimybes iš tavęs daryti klounus ir durnelius.
Lietuvos pašto skyrių uždarymas kaimuose yra absurdo teatro bilietas. Pusvalandį atvykus kurjeriui pensininkas esant speigui, pūgai, krušai su kauke ant smakro ir šnirpščiančia nosimi privalo išsiuntinėti korespondenciją, siuntinius, laiškus su didele peršalimo rizika.
Tuo tarpu didieji privatizuotojai šiltai murkso ofisuose, o Kauno centrinis paštas bus visuotinė vakcinavimosi arena.
Solidu??
„Vyšnaitė ant torto“ man personaliai buvo būtinybė pasikeisti asmens kortelę. Dar suprantu: dezinfekcija, temperatūros matavimas, tiesa, ponai iš migracijos poskyrių nusipiginę – net servetėlių, skudurėlių nepadeda nusišluostyti rankoms. Tačiau pasąmonėje netelpantis veiksmas- pilietis negali laukti savo paskyrimo valandos koridoriuje, hole. Kas atsitiktų per atstumą sėdint ant kėdės – kiek yra senolių su skaudama nugara, sąnariais? Ne pakvietimą fotosesijai išgirsi esant -22 laipsniukams šaltyje.
Štai, mielieji, kokioje stadijoje, pagarboje atsidūrė kantrus Lietuvos valstietis, inteligentas, mokslo bendruomenės narys. Steni premjerė, ministrai, kad kokie mes neaktyvūs, vengiame balsuoti, domėtis procesais, Seimo plušėjimu.
Nėra dėl ko… Aš manau, kad prasidės profsąjungų, asociacijų, visuomeninių judėjimų aktyvumas – vainikų nešimai prie vyriausybės durų nėra panacėja ir išeitis.
Ruslanas Baranauskas, LMS narys
