Gruodžio 3 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė. „Kavos popietės“ metu buvo aptartos Vyriausybės atstovo pareigos bei Radviliškio rajonui aktualūs klausimai.
Vyriausybės atstovo funkcijos
„Per trejus metus darbo Vyriausybės atstovo tarnyboje nesu gavusi nei vienos bendruomenės kvietimo apsilankyti, tad labai nudžiugau, kai pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenė“.
Viešnia apibūdino Vyriausybės atstovo pareigas: „Lietuvoje yra dviejų lygių valdžia – Valstybės ir savivaldybių. Savivaldybės turi savarankiškąsias ir valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, joms įgyvendinti jos priima sprendimus, o kiek tie sprendimai atitinka įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovo tarnyba. Mūsų tarnyba vertina savivaldybių priimamų teisės aktų teisėtumą, bet dažnai sulaukiame ir žmonių skundų bei prašymų. Jei skundai ne pagal mūsų kompetenciją- juos persiunčiame atitinkamoms institucijoms. Vyriausybės atstovo tarnyboje dirbame 5 moterys, trys iš jų – teisininkės. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 Vyriausybės atstovų tarnybų, tačiau Seimas jau yra priėmęs įstatymo pakeitimus, kuriuos įgyvendinus, šalyje bus viena didelė įstaiga su 5 Vyriausybės atstovais, Šiaulių bei Telšių apskrityse dirbs vienas Vyriausybės atstovas. Vyriausybės atstovai bus skiriami Ministro pirmininko teikimu“.
„Jūsų labai įspūdinga biografija – teko paragauti ir seniūnės, ir administracijos direktorės, ir merės duonos. Apibendrinant jūsų dabartines pareigas, galima būtų sakyti, kad prižiūrite, jog rajonų tarybos nedarytų neteisėtų sprendimų“,- A. Jasiūnienės pareigas patikslino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Vyriausybės atstovo tarnyba, gavusi mero sudarytą tarybos darbotvarkę, skaito sprendimus, nustato, ar nėra prieštaravimų teisės aktams. Apskrityje yra 7 savivaldybės, kurios turi panašias problemas,tačiau savitus problemų sprendimų būdus, dažnai tuo pačiu klausimu priimami teisės aktai savivaldybėse skiriasi,todėl yra svarbu sužiūrėti, kad jie neprieštarautų įstatymams. Jeigu tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams, Vyriausybės atstovas teikia pastabas, o jeigu į jas neatsižvelgiama, atvyksta į posėdį ir pareiškia, kad sprendimas prieštarauja įstatymui. Būna, kad tarybos nariai nesutinka su Vyriausybės atstovo pastabomis, tada kreipiamasi į teismą. Teismui priėmus sprendimą, reikia jį vykdyti, bet pasitaiko, kad teismo sprendimai būna skundžiami Vyriausiajam administraciniam teismui, nes jam priėmus sprendimą yra formuojama teismo praktika ir tokiu atveju visoms ginčo šalims belieka vykdyti teismo sprendimą“,- savo darbą detaliau apibūdino A.Jasiūnienė.
Apie reglamentą ir drausmines nuobaudas
Diskusijoje su Vyriausybės atstove Šiaulių apskričiai metu buvo aptartos ir negerovės, klestinčios Radviliškio rajono savivaldybėje. „Prieš dvejus metus Radviliškio rajono politikai buvo nusprendę žurnalistų bei politikų neįsileisti į komitetų posėdžius – iš reglamento paprasčiausiai dingo eilutė, kad komitetų posėdžiuose gali dalyvauti „ir kiti suinteresuoti asmenys“. Pasiskundus Seimo kontrolieriui, ši eilutė reglamente buvo atstatyta. Šiuo metu bet kas gali nueiti į komitetų posėdžius, tik reikia iš anksto registruotis. Kuo skiriasi Seimo kontrolieriaus tarnybos funkcijos nuo jūsų tarnybos?“- teiravosi bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.
„Seimo kontrolierius,šalia kitų savo kompetencijų, nagrinėja individualius skundus dėl biurokratizmo, atsakingų asmenų neveikimo. Vyriausybės atstovo tarnyba individualių skundų netiria, nagrinėja piliečių skundus tik dėl norminių teisės dokumentų“,- atsakė A.Jasiūnienė.
Pasak G.Lipnevičiaus, daugelis „Radviliškio krašto“ redakcijos Seimo kontrolieriui teiktų skundų pasitvirtino, tačiau valdininkams neskirtos jokios bausmės, nurodyta tik ištaisyti trūkumus.
„Drausmines nuobaudas valdininkams skiria subjektas, kuris priima į darbą. Pavyzdžiui, administracijos direktorę į darbą priima taryba, tad ji ir turi spręsti, kokią drausminę nuobaudą taikyti. Kalbant apie demokratiją ir jos įgyvendinimą savivaldoje-visi sprendimai turėtų būti priimami iš apačios į viršų – bendruomenė geriau mato, ko reikia ir gali tarybai bei savo išrinktiems tarybos nariams teikti pasiūlymus. Piliečių balsai turi būti girdimi ir turi būti stengiamasi deramai jiems atstovauti. Tarybos nariai turi būti laisvai prieinami rinkėjams,susitikti su bendruomenėmis, gyventojais, atsiskaityti jiems už nuveiktus darbus, priimtus sprendimus, tačiau pasitaiko, kad kai kurie nuo rinkėjų slepiasi kabinetuose – su metais tai turėtų pasikeisti“,- sakė viešnia.
Diskutuojant apie Radviliškio rajono tarybos darbą, bendruomenės pirmininkas pateikė dar vieną tarybos ydingo darbo pavyzdį: „Dažnai tenka kovoti su savivaldybės klerkais dėl informacijos pateikimo. Gauname informaciją, kad administracijos direktorė J. Margaitienė pažeidė įstatymą, o ją į šį postą delegavo taryboje esantys bendrapartiečiai konservatoriai, vadinasi, jie jos nebaus. Sidabravo seniūnas užfiksuotas darbe girtas – tik įsikišus savaitraščiui „Radviliškio kraštas“ seniūnas gavo drausminę nuobaudą, tačiau jam dar buvo ir padidintas atlyginimas. Įdomi situacija Radviliškio rajone: konservatoriai sprendžia „prisidirbusių“ konservatorių klausimus“.
Apie Antikorupcinę komisiją
G. Lipnevičius pasidomėjo, kokios Radviliškio rajono Antikorupcinės komisijos funkcijos – ji sudaryta iš savivaldybės darbuotojų ir tarybos narių – vadinasi, patys daro nusižengimus ir patys save vertina.
„Antikorupcinė komisija numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Antikorupcinė komisija nevertina dokumentų, jos funkcijos platesnės, apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme – sprendžia, kaip užkardinti korupciją savivaldybėje, kad ji neišsikerotų, dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas, teikia išvadas tarybai dėl jų įgyvendinimo ir kt.. Įstatyme numatyta, kas turi į šią komisiją įeiti ir ji dirba prevencinį darbą: įvertina sprendimus antikorupciniu požiūriu. Su korupcija kovoja ir STT, ši tarnyba taip pat užsiima korupcijos prevencija, rengia mokymus“,- į klausimą atsakė A. Jasiūnienė.
Apie viešuosius pirkimus
Bendruomenės narius domino viešųjų pirkimų tvarka, vykdoma rajono savivaldybėje. Pasak A.Jasiūnienės, didelė dalis viešųjų pirkimų vykdoma apklausos būdu, kiekviena įstaiga turi priimtas viešųjų pirkimų taisykles.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius vėl pateikė pavyzdį iš rajono savivaldybės: „Buvo atliktas žurnalistinis tyrimas, kaip Radviliškio rajone vyksta viešieji pirkimai ir juos paprastai laimi vienos partijos atstovai. Konkurse statybos darbams atlikti dalyvauja statybos organizacija, kompiuterių pardavimų firma bei reklamos gamybos agentūra. Aišku, laimi statybos organizacija“.
Pasak A. Jasiūnienės, taip neturėtų būti, nes vykdant viešuosius pirkimus perkančioji organizacija dalyvaujančiųjų konkurse organizacijų prašo pateikti organizacijos įstatų kopijas, kuriose nurodyta, kokia veikla gali verstis konkurse dalyvaujanti organizacija ir organizacijos, kurios neturi leidimo verstis pageidaujama veikla, turėtų būti pripažįstamos neatitinkančiomis konkurso reikalavimų ir jų pasiūlymai nevertinami. Viešųjų pirkimų kontrolę savivaldybėse prižiūri Viešųjų pirkimų tarnyba.
Susirinkę gyventojai mestelėjo mintį – o jeigu konkurse apklausos būdu nėra nurodyta tokių sąlygų?
Problemos dėl pašalpoms skirtų lėšų
Pasak A.Jasiūnienės, visos savivaldybės turi problemų su turto valdymu – turto inventorizacija bei įregistravimas ne tik yra daug žmogiškųjų sąnaudų reikalaujantis darbas, bet kainuoja nemažai biudžeto lėšų, todėl Savivaldybės paprašė 5 metams atidėti kelių ir gatvių registraciją,
Buvo iškeltas ir socialinių pašalpų mokėjimo klausimas. „Radviliškio savivaldybė buvo viena iš tų 5 pilotinių savivaldybių, kurios atsiliepė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą prisidėti prie pašalpų mokėjimo tvarkos peržiūrėjimo, teikė savo siūlymus, kas leido visoms šalies savivaldybėms perimti pašalpų mokėjimą į savo rankas ir taip sutaupyti didelę dalį lėšų. Tačiau atsitiko taip, kad iš tų sutaupytų pinigų išlaikomos socialinės įstaigos, perkami automobiliai, savivaldybės sutaupytas lėšas nori panaudoti ir kitoms biudžeto reikmėms, todėl šalyje jau mezgasi diskusija, ar neperlenkiama lazda taupant ir ar nenukenčia skurdžiausiai gyvenanti gyventojų dalis. Vienas paskutinių mūsų tarnybos teikimų Radviliškio rajono savivaldybės tarybai yra dėl savivaldybės socialinių pašalpų skyrimo aprašo peržiūrėjimo“,- sakė A.Jasiūnienė.
Viešniai paantrino bendruomenės pirmininkas: „Pinigai, skirti socialiai remtiniems žmonėms, mūsų rajone dažnai virsta „auksinėmis“ trinkelėmis bei „auksiniais“ bordiūrais. Mūsų bendruomenė tarybai teikė pasiūlymą leisti socialiai remtiniems žmonėms nemokamai nusiprausti pirtyse, o nupirkus skalbimo mašinas – leisti išsiskalbti rūbus. Šis pasiūlymas buvo atmestas, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis patvirtino, jog lėšos tam yra skirtos, mūsų pasiūlymui pritarė ir patarė pakartotinai kreiptis į rajono valdžią“.
„Gal ir gerai, kad sumažėjo pašalpų gavėjų, nes ne viena institucija sulaukdavo skundų, kad pinigai dalinami į kairę ir į dešinę. Kai kurie pašalpų gavėjai jų atsiimti atvažiuodavo prabangiais automobiliais. Tačiau, mažinant pašalpų gavėjus, nereikia perlenkti lazdos, reikia pasverti visas aplinkybes“,- sakė Vyriausybės atstovė.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius pritarė viešniai, kad didesnė kontrolė reikalinga, tačiau gavę pašalpų pinigus žmonės juos leistų parduotuvėse ir taip paremtų verslininkus, įsigydami batus, rūbų ar kitų buities daiktų, o dabar sutaupyti šie pinigai investuojami į abejotinus projektus. Štai Radviliškio miesto aikštės renovacija kainavo 1,1 mln eurų, tačiau kiti rajonai sugebėjo aikštes renovuoti ženkliai pigiau: Pakruojis – apie 0,5 mln. eurų su fontanu, Raseiniai – už 350 tūkst., Kuršėnai su fontanu – už 700 tūkst. eurų.
Apie žemės mokestį
Pokalbio metu buvo aptartas ir padidėjęs žemės mokestis, kuriuo skundžiasi rajono ūkininkai. Kas 5 metus indeksuojama žemės vertė. Žemės vertė rinkoje pakilo 3,5 karto, savivaldybėms buvo palikta teisė sumažinti žemės mokestį, tačiau Radviliškio rajono taryba nusprendė padidinti šį mokestį 1,5- 2 kartus ir daugiau.
„Nemanyčiau, kad reikėtų mažinti mokestį už žemę – didieji ūkininkai tampa turtingais žmonėmis, žemės ūkis gauna nemažai lengvatų, o savivaldybės biudžeto pajamose žemės mokestis sudaro svarią dalį. Mokesčius mokėti privalo visi“,- sakė A. Jasiūnienė.
Viešnia sutiko, kad galbūt mokestį už žemę reikėtų diferencijuoti priklausomai nuo ūkio dydžio, nes smulkiems ūkininkams jį susimokėti tampa gan sunku. Bendruomenės pirmininkas paantrino viešniai ir pritarė, kad rajono valdantieji turėtų mažų mažiausiai peržiūrėti šį sprendimą.
Diskutuojant rimtomis ir rajonui aktualiomis temomis, nepastebimai prabėgo beveik dvi valandos. Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai A. Jasiūnienė padėkojo bendruomenės pirmininkui už šiltą priėmimą, o bendruomenės narių buvo palydėta gausiais aplodismentais. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius viešniai už skirtą laiką bendruomenės vardu įteikė gėlių puokštę.
Popietėje su garbingu jubiliejumi buvo pasveikinta aktyvi bendruomenės narėValė Macaitienė,kurią pirmininkas pasveikino bendruomenės vardu ir įteikė gėlių puokštę.
„Kavos popietės“ pabaigoje, bendruomenės nariai, kaip jau įprasta, aptarė būsimų popiečių svečius, šventinį kalėdinį pasibuvimą bei šventinę kelionę į Kauną.
„Kavos popietę“ padėjo organizuoti bendruomenės savanoriai: V.Aleknienė, S.Skorkaitė, R.Radavičienė, A.Litinskas. Aktyviai prie popietės organizavimo prisidėjo bendruomenės narės: T.Kojelienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja, V.Goštautienė.
„Radviliškio krašto“ informacija
