Pirkimas internetu visad rizikingas – nematai, su kuo turi reikalą ir dažnai gali patekti ant sukčių užmestos meškerės kabliuko. O tas kabliukas – tai nereali, mažesnė negu rinkos, parduodamo daikto kaina.
Kai gegužės viduryje vienas šiaulietis internetiniame skelbimų portale www.mobile.de pamatė labai gera kaina parduodamą kemperį HYMER, susigundė. Kadangi skelbime buvo nurodyta, kad tokia akcinė kaina galioja tik savaitę, vyras suskubo tartis dėl kemperio pirkimo. Skelbime buvo nurodytas pardavėjas – Vokietijos įmonė. Šiaulietis pasitikrino – internete tokią firmą Vokietijoje rado, ji turėjo savo internetinę svetainę, kurioje buvo nurodyta, kad pardavinėja kemperius.
Pirkėją tai nuramino ir, gavęs sąskaitą su firmos ženklu, visais reikiamais rekvizitais, nurodyta banko sąskaita, nedelsdamas pervedė visą pardavėjo prašomą sumą – 55 tūkst. eurų.
Pagal susitarimą po sąskaitos apmokėjimo firma įsipareigojo paruošti kemperį eksportui ir šiaulietis galėjo vykti jo pasiimti.
Ir koks smūgis buvo, kai šiaulietis, nuvykęs į Berlyno priemiestyje įsikūrusią firmą, sužinojo, kad ši su juo dėl nieko nėra susitarusi. Pokalbio metu buvo išsiaiškinta, kad prieš savaitę į firmą dėl kemperio irgi kreipėsi žmogus, su kuriuo ji taip pat nebuvo sudariusi jokio sandorio. Šiaulietis suprato, kad firmos vardu prisidengę sukčiai jį apgavo. Paaiškėjo, jog telefono numeris, kuriuo bendravo šiaulietis dėl kemperio pirkimo, minėtai firmai nepriklauso.
Šios istorijos pamoka būtų tokia: šiaulietis pats vyko į Vokietiją pasiimti įsigyto kemperio, tai gi puikiausiai galėjo už pirkinį atsiskaityti vietoje. Jeigu jūsų reikalaujama kuo skubiau už pirkinį sumokėti visą sumą, sukluskite ir skambinkite tinklalapyje rastos firmos telefonais įsitikinti, ar tikrai bendraujate su firma, o ne su jos vardu prisidengiančiais sukčiais. Ir nesigundykite nerealia parduodamo daikto kaina. Ji – ne jūsų sėkmė, ji – spąstai jums. Saugokime savo pinigus.
Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė
