Vilkai, papjovę ožką, taikėsi „sumedžioti“ ir ūkininkę

Vilkai, papjovę ožką, taikėsi „sumedžioti“ ir ūkininkę


Vėl kruvina vilkų puota Radviliškio rajone, Legetėlių kaime. Pilkiai ne tik grįžo į tą pačią sodybą, kur medžiojo prieš kelias savaites, bet ir akivaizdžiai parodė, kad net ir šviesiu paros metu nebijo žmonių. Kai ūkininkė vilkus nuo gyvulių bandė baidyti šviesdama žibintuvėliu, šie ne bėgo, o artinosi prie moters. Žmoną ir gyvulius nuo vilkų teko ginti vyrui – jau su šautuvu rankose.

Ūkininkė vėl nukentėjo nuo vilkų

Radviliškio rajono Legetėlių kaimo ūkininkė vėl nukentėjo nuo vilkų. Rima antradienio rytą, vos prašvitus, išvedė ožkelę į ganyklą. Pusvalandžiui grįžo į trobą, apsitvarkė ir ruošėsi šerti kitus gyvulius ganykloje. Per tą laiką iš ožkos liko kaip toje pasakoje – tik rageliai ir nageliai. Vilkai surijo beveik visą ožką, liko tik galva ir kanopos. Vilkai ne tik sočiai papuotavo, bet ir nusprendė atkeršyti ūkininkei už sutrukdytą medžioklę – nė nebandė sprukti pamatę moterį. Ūkininkė Rima Petrėtienė pasakojo įspūdžius:,,Pašviečiau į pamiškę žibintuvėliu, matau, akys žiba. Einu, einu ir tos akys ant manęs ateina, aš vis dar einu, ožkos ieškau, pašviečiau – siluetas vilko. Na, negaliu pasakyt, kaip pasijutau, viskas tik sukilo, baimė apėmė“.
Vilkai bandė „sumedžioti“ ūkininkę
Ūkininkė iš pradžių savo akimis negalėjo patikėti. Švietė žibintuvėliu vilkui į akis, o šis tik sliūkino artyn. Netrukus paaiškėjo, kad pilkių aplink ganyklą ir Rimą sukiojasi ne vienas. Netrukus moteris įsitikino, kad vilkai lyg medžiodami bando ją apsupti – vienas sliūkino Rimai iš priekio, tiesiai į ją, kitas, nė nesislapstydamas, sėlino iš nugaros –  elgėsi lyg medžiotų moterį.
,,Žiūriu, atbėga vienas siluetas ten, daržo galu. Nepatikėjau, kad  vilkai gali grįžti. Po kiek laiko – antras siluetas. Vilkas didelis, pasisuko, bėga, po kiek laiko dingo ir vėl ateina“,- sakė R.Petrėtienė. Moteris iš baimės neprisimena, kaip parlėkė namo. Vyras čia seife teisėtai laiko medžioklinį šautuvą. Ūkininkai neabejojo – prasidėjo karas su vilkais, reikia gintis.
„Šviečiau į juos, jie matė. Taip, nesitraukė, nebijojo, grįžo tris ar keturis kartus, kol vyras neiššovė į orą, kol nešovė, kol nenubaidė. Aš ėjau link  vilko, jis ant manęs“.
Vilkai žmonių  nepuola…
Kai tame pačiame kieme neseniai po langais vilkai išpjovė 8 avis, dar tiek pat apdraskė, pamenate, tada girininkas Rimą guodė, kad vilkai žmonių nepuola. Darius Karinauskas,  Legečių girininkas,  rugsėjo 25 dieną sakė: ,,Nebuvo, kad vilkas žmogų pultų, tikrai nepuls, žmogaus bijo. Aš, kaip girininkas, jų nebijau, jie nedrįsta žmogaus. – O jeigu vilkas eis pjauti avių, o žmogus ginti, kuo baigsis? – Vilkas pabėgs“.
Moterį bandė apsupti mišrūnų šeima?
Rimos ūkio apžiūrėti atvykęs aplinkosaugininkas sako, kad Rimą apsupti bandė, ko gero, mišrūnų šeima – esą grynakraujai vilkai žmogaus bijo, taigi neturėtų nei artyn sliūkinti, nei juo labiau žibintuvėliu į akis žibinant artintis. Čia kažkas ne taip – galvosūkis mokslininkams.
Pasak Radviliškio r. aplinkosaugininko Tomo Žukaičio, sunku paaiškinti tokį atvejį – gal čia taip elgėsi vilko ir šuns hibridai. Šiuo atveju reikia detalesnių tyrimų, kad mokslininkai paaiškintų.Aplinkosaugininkai negali paaiškinti ir kito Legetėlių kaimo vilkų elgesio – per keliolika dienų pjauti bandos grįžo į tą pačią vietą – Rima neseniai skaičiavo išpjautas avis – sudorotos aštuonios, dar tiek pat teko papjauti, mat buvo išdraskytos.
Ar galima ginantis nušauti vilką?
,,Mano darbo praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad vilkai grįžtų į tą pačią vietą“,- sakė aplinkosaugininkas T. Žukaitis.
Ir dar – jeigu šiandien Rimos vyras, gindamasis nuo vilko, būtų jį nušovęs, vargu, ar būtų išvengęs baudos. Šią situacija aplinkosaugininkas pakomentavo taip: „Nebūtų kriminalo padaręs tas asmuo, jeigu būtų gynęs savo gyvybę. Reikėtų išsamaus tyrimo ir tik tada būtų galima spręsti, skirti baudą ar ne“.
Kol kas ginamos tik vilkų teisės
Bet kaip ramiai gyventi, moteriai niekas negali pasakyti. Jos namuose – keturi mokyklinio amžiaus vaikai, kurie kasdien po pusantro kilometro vaikšto į autobuso stotelę ir švintant, ir sutemus. Mažai gelbsti ir ką tik parsivežtas plėšrus bei sargus keturkojis – bandos ir namų sargas, kibsiantis vilkams į gerklę. Kokius metus  patį šunelį reikia saugoti nuo vilkų, mat, kol kausis su vilkais, dar laiko praeis. O vilkus ginantys gamtos mylėtojai vis auklėja  nukentėjusius ūkininkus ir medžiotojus, esą reikia ginti vilkų teises ir kuo mažiau jų medžioti.

Eleonora Urmonaitė

Exit mobile version