Jau esame rašę apie tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas „valstietis” Vytautas Krikščiūnas ragino ūkininkus, kad jie savo pinigais ir darbais prisidėtų prie valdiškų kelių remonto. Daugeliui ūkininkų tokie vicemero norai sukėlė netgi pasipiktinimų bangą. Kilo klausimas, o kam mokėti mokesčius, jeigu po to tenka patiems tvarkyti kelius. Kiti ūkininkai pastebėjo, kad kelią tvarkyti – ne bulves kasti, tam reikia turėti žinių, o be to, iš kur gauti specialią techniką?
Ūkininkų pasipiktinimą Tarybos narys išsakė savivaldybės vadovams
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, gavęs daugelio ūkininkų nusiskundimų, 2021 m. gruodžio 22 d. Tarybos posėdyje uždavė savivaldybės vadovams nepatogius klausimus. Cituojame: „Gavau daug ūkininkų nusiskundimų, kad atvažiuoja savivaldybės vadovai (juos ūkininkai pavadino paprašaikomis) ir prašo valdiškus kelius tvarkyti savo lėšomis. Ar savivaldybėje nebėra lėšų kelių tvarkymui? Kodėl savivaldybės vadovai nori pasipinigauti iš ūkininkų, kurie ir taip sumoka visus mokesčius? Ar toks savavališkas kelių tvarkymas nepažeistų įstatymų?“
Savivaldybės vadovai pasimetė savo sprendimuose
Į klausimus savivaldybės administracija atsakė nemananti, kad toks kelių tvarkymas galėtų pažeisti įstatymus, be to, tai esąs ne prašymas, o pasiūlymas. Paminėta ir tai, kad savivaldybė kasmet kelių priežiūrai skiria lėšų. Deja, savivaldybės administracija ėmė prieštarauti pati sau, kadangi į anksčiau (2021 m. gruodžio 20 d.) užduotą panašų klausimą – Ar gyventojai panorėję gali tvarkyti rajoninius kelius, akligatvius, atlikti darbus, samdyti techniką savo nuožiūra? – atsakė, kad gyventojai dėl vietinės reikšmės kelių blogos būklės turi kreiptis į seniūnijas, o valstybinių kelių remontą atlieka AB „Kelių priežiūra“. Patys gyventojai savo iniciatyva neturėtų be seniūno žinios atlikti tokių darbų. Beje, jau yra patvirtinta, kad anksčiau vicemeras kelią link savo sodybos Aukštelkų seniūnijoje tvarkė be tuometinės seniūnės Almos Kubilinskienės žinios… Taip išeina, kad vicemerui V. Krikščiūnui įstatymai, matyt, nebegalioja?.. Savivaldybės administracija taip pat buvo užklausta apie tai, kas atsakytų, jeigu dėl nemokšiško kelių tvarkymo pablogėtų jų būklė arba įvyktų eismo įvykis. Gautas patvirtinimas, kad atsakingas už tai – kelią tvarkęs asmuo.
Beje, tą pačią dieną, paklaustas, ką mano apie vicemero idėją, Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis atsakė: „Pavaduotojo V. Krikščiūno iniciatyvai raginti ūkininkus prisidėti prie kelių tvarkymo pritariu ir palaikau.“ Galimai, informacija tarp savivaldybės kabinetų suvaikščiojo negreit ir apie neigiamas pasekmes dėl tokių „prisidėjimų“ meras nepagalvojo.
Užklaustos artimiausios savivaldybės
Bandydami išsiaiškinti, ar mero pavaduotojo V. Krikščiūno pasiūlymas ūkininkams savo jėgomis bei lėšomis prisidėti prie kelių tvarkymo nepažeidžia įstatymų, pasidomėjome, kokia situacija artimiausiuose rajonuose – ar ten taip pat gyventojams siūloma tvarkyti valdiškus kelius savo lėšomis.
Akmenės rajone ūkininkai ar kiti gyventojai be leidimo tvarkę kelius būtų nubausti
Akmenės rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Statkus pateikė išsamų paaiškinimą. Jo nuomone, iniciatyva įdomi, tačiau čia pat tarnautojas suabejojo, ar toks sprendimas yra teisėtas. Pasirodo, Akmenės rajono savivaldybė jau domėjosi ir išsiaiškino, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba nėra patvirtinusi atitinkamo aprašo, kuris numatytų, kokia piniginio prisidėjimo prie kelių tvarkymo tvarka ir kaip tai apskaitoma. A. Statkus pacitavo LR Vyriausybės nutarimą „Dėl kelių priežiūros aprašo patvirtinimo“, kuris numato, kad dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą. Gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, galimas kelio tvarkytojas turėtų jį teikti savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, statybos leidimui gauti. Nors į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją su klausimais dėl kelių tvarkymo kreipėmės ne kartą, buvo paaiškinta, kad kelių remontui leidimų apskritai nereikia. Lieka klausimas, kuri savivaldybė meluoja ar tiesiog nusikalba. Beje, pasirodo, kad jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti. Numatyta ir tai, kad atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pateiktas atsakymas į klausimą, ar reikalingi kvalifikaciją dėl sugebėjimą tvarkyti kelius patvirtinantys dokumentai. Priklausomai nuo kelio kategorijos ir atliekamų darbų tipo ar rūšies, kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reikalingi.
Raseiniuose tvarkyti kelius gali tik kvalifikuoti specialistai
Šiek tiek kitokį atsakymą pateikė Raseinių rajono savivaldybės vadovai. Apie galimybę gyventojams (bei ūkininkams) tvarkyti rajono kelius paklausėme Raseinių rajono savivaldybės mero Andriaus Bautronio bei administracijos direktoriaus Edmundo Jonylos. Pasak raseiniškių, gyventojai savo lėšomis gali prisidėti tik prie tų kelių, kurie nėra įtraukti į savivaldybės tarybos patvirtintą kelių sąrašą. Tai reiškia, kad privažiuojamuosius ir servitutinius kelius šio rajono gyventojai, įskaitant ūkininkus, gali tvarkyti ir prižiūrėti, tačiau tai netaikoma vietinės reikšmės keliams ir gatvėms (nuosavybės teise priklausančioms Raseinių rajono savivaldybei), nes jų priežiūra ir tvarkymu rūpinasi pati savivaldybė. Jie remontuojami ir rekonstruojami, vadovaujantis projektu, prižiūrint techniniam prižiūrėtojui, todėl rangos darbus gali vykdyti tik įmonė, kuri turi atitinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Taigi, Raseiniuose ūkininkams savivaldybei priklausančių kelių tvarkyti nepavyktų. Tokios pat nuomonės buvo ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas, kuris sakė, kad kelių tvarkyti bet kas ir bet kaip neturėtų, tam reikalinga turėti specialių žinių ir technikos.
Kelmėje ūkininkai kelius tvarkyti gali tik su seniūnų leidimais bei priežiūra
Kelmės rajono savivaldybės laikinai einantis mero pareigas Egidijus Ūksas informavo, kad šioje savivaldybėje prie vietinės reikšmės kelių tvarkymo prisidėti ūkininkai nelinkę. Yra buvę tik pavienių atvejų, kai jie, bendradarbiaudami su seniūnais, atliko smulkius kelių priežiūros darbus. Pasak E. Ūkso, ūkininkai, norėdami atlikti darbus vietinės reikšmės keliuose, apie tai turėtų informuoti tos seniūnijos seniūną, be to, darbų atlikimą turėtų prižiūrėti seniūnijos atsakingas specialistas.
Kitose savivaldybėse vadovaujamasi Kelių direkcijos reglamente patvirtintais nuostatais
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis priminė, kad kelio savininkas gali būti valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Kelio rekonstravimą, remontą ir priežiūrą atlieka to kelio savininkas. Tokios kelių priežiūros tvarkos esą laikosi ir Šiaulių rajono savivaldybė. Joniškio rajono savivaldybės administracija atsakė itin trumpai – savivaldybei nuosavybes teise priklausantys vietinės reikšmės keliai yra tvarkomi tik pagal Kelių direkcijos reglamente patvirtintus nuostatus. Šis reglamentas numato, kad atliekama kelio apžiūra, sudaroma komisija, atliekamas oficialus atliktų darbų perdavimas. Gyventojų ar juridinių asmenų prisidėjimas prie kelių tvarkymo šiame reglamente, redakcijos duomenimis, nėra numatytas.
Ūkininkai savivaldybės vadovų norus pavadino kvailais
Kadangi praktiškai visų apklaustų savivaldybių vadovai į kelių tvarkymą žiūri ne kaip į visai paprastą reikalą, kurį gali daryti bet kas, bet kada ir kaip papuola, Radviliškio rajono ūkininkai turėtų atidžiau įvertinti galiojančius teisės aktus ir atliktų darbų pasekmes, o ne aklai pasikliauti rajono politikų pasvaičiojimais.
Pakalbinome keletą Radviliškio rajono ūkininkų, kaip jie reaguoja, kad turėdami vos po dešimt ar dvidešimt hektarų žemės, vicemero V. Krikščiūno raginimu turėtų tvarkyti valdiškus kelius savo lėšomis. Žemdirbiai buvo itin kategoriški ir tokią vicemero idėją pavadino netgi kvaila bei pasiūlė milijonieriui V. Krikščiūnui, valdančiam apie 2,5 tūkst. hektarų, pačiam tvarkyti kelius, o ne tik keliuką link savo sodybos. Vicemero idėja nė vieno pakalbinto ūkininko rimčiau nesudomino.
Vytautas Juozaitis
