„Valstiečių“ vicemero Vytauto Krikščiūno reklama sprogo kaip muilo burbulas ir supykdė Radviliškio rajono ūkininkus. Kelis tūkstančius hektarų valdantis politikas paragino ūkininkus gautą žemės mokesčio lengvatą „investuoti“ į viešuosius kelius ir save pristatė kaip pavyzdį. Netruko paaiškėti, kad „valstietis“ suremontavo kelią į savo sodybą, o jo reklama buvo apmokėta iš savivaldybės biudžeto. Į kampą spaudžiamas milijonierius nėrė į krūmus ir apkaltino jam reklamą dariusius žurnalistus.
Pasiūlė remontuoti kelius
Prašydami sumažinti žemės mokestį, ūkininkai minėjo savo prastą finansinę padėtį, kitas problemas, o savivaldybės Taryba nubalsavo, kad jiems būtų sumažintas žemės mokestis nuo 16 eurų už hektarą iki 13 eurų. Nors kai kurių politikų siūlyta žemės mokesčio nemažinti, o apie du šimtus tūkstančių eurų iš savivaldybės biudžeto skirti rajono kelių taisymui, šis pasiūlymas ūkininkams nepasirodė patrauklus. Netrukus, kaip viešai skelbiama, vicemerui Vytautui Krikščiūnui gimė mintis, kaip panaudoti lėšas, kurios liko ūkininkams po Tarybos sprendimo. Ogi patiems pirkti žvyrą ir taisyti rajono kelius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario, vicemero V. Krikščiūno paklausėme, kieno vardu jis veikė, kviesdamas ūkininkus prisidėti prie kelių tvarkymo. Kilo mintis, kad galbūt politikas priklauso ūkininkus vienijančiai organizacijai, tačiau, pasirodo, ne. V. Krikščiūnas, kurio šeima valdo apie 2,5 tūkst. hektarų žemės, atsakė, kad veikė kaip vicemeras, kuruojantis kaimo vietoves, kelius, švietimą ir panašiai. Apie atliktą „žygdarbį“, tvarkant kelią Aukštelkų seniūnijoje, pranešė televizija, rajono spauda, „Radviliškio valstiečių“ paskyra socialiniuose tinkluose ir, be abejo, savivaldybės tinklalapis.
„Gerumas“ – už valdiškus
Nors žmonės kalba, kad geri darbai daromi tyliai, V. Krikščiūnui tai – nė motais. Paklaustas, ar savivaldybė suinteresuota skelbti šias naujienas kuo plačiau, vicemeras, kiek padvejojęs atsakė: „Čia naudinga ir savivaldybei, ir gyventojams, ir ūkininkams, visiems, kurie važinėja po rajoną. (…) Gerų darbų sklaida yra sveikintinas dalykas.“ Vicemeras negalėjo pasakyti, kiek kainavo žinios apie jo iniciatyvą paviešinimas spaudoje, jis siūlė pasiteirauti tų, kas tuo užsiima. Taip pat V. Krikščiūnas negalėjo pasakyti, ar buvo sumokėta televizijai už reportažą. „Man nesvarbu, kas ir kiek moka,“ – trumpai burbtelėjo vienas iš savivaldybės vadovų. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorės vardu gautas atsakymas, kad straipsnio parengimas ir paskelbimas savaitraštyje „Visuomenės balsas“ kainavo 370 eurų.
Klaidino skaitytojus?
Ir dar viena svarbi detalė. Skelbiant vicemero reklamą laikraštyje nebuvo nurodyta, kad tai yra savivaldybės apmokėta informacija, nenurodytas užsakymo numeris. Nors pagal viešinimo paslaugų sutartį „Visuomenės balsas“ savivaldybė privalo suderinti visą laikraštyje skelbiamą savivaldybės informaciją. Taigi, kyla klausimas, „pražiūrėjo“ ar sąmoningai nutylėjo?
Nurodyti, kad skelbiamas turinys yra apmokėtas, reikalauja tiek Visuomenės informavimo įstatymas, tiek Reklamos įstatymas. Priešingu atveju tai laikoma skaitytojų klaidinimu.
Po vicemero „gerus darbus“ reklamuojančiu straipsniu nurodytas trumpas prierašas, kad informacija parengta pagal paties laikraščio ir savivaldybės informaciją. Taigi, paprastas skaitytojas vargu ar galėjo įtarti, kad už to slypi politiko reklama. Panašu, jog ant to „užkibo“ ir vienos nacionalinės televizijos žurnalistai, paskelbę išsamų reportažą apie V. Krikščiūno „žygdarbį“.
Išsisukinėjo ir apkaltino reklamuotoją
Subliuško ir žinia, kad vicemeras sugebėjo skaldos nupirkti pigiau nei
savivaldybė.
Nors viešai ne kartą buvo paskelbta, kad skaldą kelio Aukštelkų seniūnijoje tvarkymui vicemeras kartu su ūkininkais pirko „du su puse karto pigiau nei perka seniūnija“, paklaustas, kiek vis dėlto ji kainavo, V. Krikščiūnas pasimetė. „Tiksliai įvardinti negalėčiau, nes reikėtų įvardinti su atvežimu ir paskleidimu. Kol skalda atsiduria ant kelio, jos kaina užauga kelis kartus. Paskaičiuoti tiksliai, kaip susidaro 2,5 karto pigiau už seniūniją, negaliu,“ – išsisukinėjo politikas.
Nors buvo viešai aiškinama, kad prekė pabrangsta, ją perkant konkurso būdu, o tiesiai iš karjero nusipirkta skalda kainuoja daug pigiau, kitaip vicemeras kalbėjo Tarybos posėdyje.
Kadangi kvietimas tvarkyti valdiškus kelius susilaukė itin didelio ūkininkų pasipiktinimo, šis pasipiktinimas atsirito ir iki Tarybos. Nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius posėdyje vicemero paklausė: „Gerbiamas vicemere V. Krikščiūnai, viešoje erdvėje informavote, kad jūs 2,5 karto pigiau pirkote skaldą nei savivaldybė. Pradžiai noriu paklausti, ar tai tiesa? Antras klausimas – kodėl savivaldybė perka skaldą 2,5 karto brangiau nei sugeba nusipirkti vicemeras?“
Į kampą įspraustas vicemeras prisipažino: „Skaldos kaina, perkant iš karjero, nesikeičia – tiek perkant ūkininkams, tiek perkant pagal konkursus“. Jo žodžiais, ūkininkai skaldą iš AB „Klovainių skalda“ pirko su 30 centų už toną nuolaida. Po posėdžio paklaustas, kodėl jis melavo, kad skaldą pirko 2,5 karto pigiau nei seniūnija, V. Krikščiūnas tikino, kad tai – viso labo netikslumai: „Aš žurnalistui papasakojau, jis taip užrašė ir gavosi netikslumai.“ Tik vicemeras turbūt pamiršo, kad tokią pat frazę pasakė pats prieš televizijos kameras.
Skaldos kaina priklauso nuo kokybės
Pasidomėjus faktais, kokia vis tik yra skaldos kaina rinkoje, rastos gana įvairios kainos, kurios priklauso nuo kokybės ir skaldos frakcijos. Pavyzdžiui, AB „Klovainių skalda“ skelbia, kad, priklausomai nuo frakcijos, dolomito skaldos kaina gali būti nuo 6,10 Eur iki 14,90 Eur už toną su PVM. Savivaldybės tinklalapyje anksčiau cituota vicemero kalba: „Viena tona geros skaldos kainuoja 5,6 euro, o Aukštelkų seniūnija, mano žiniomis, perka už 13 eurų.“
Vis tik abejotina, ar geros kokybės skalda kainuoja 5,6 Eur, nes tokios kainos niekur rasti nepavyko. Savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas informavo, kad savivaldybė skaldą kelių tvarkymui paprastai perka nuo 11,9 Eur iki 22,9 Eur už toną be PVM. Pagal G. Vičo nurodytas frakcijas AB „Klovainių skalda“ skaldą parduoda už 10,20-11,70 Eur už toną su PVM. Kodėl savivaldybė skaldą perka brangiau nei ūkininkai – klausimas taip pat sudėtingas.
Pasak V. Krikščiūno, savivaldybė sumoka ne tik už pačią skaldą, bet ir už jos atvežimą į vietą, paskleidimą. Esą ūkininkai, tvarkydami kelią Aukštelkų seniūnijoje, naudojo savo ūkio techniką, patys dirbo, todėl tai nekainavo papildomai. Deja, gali būti, kad sutaupyta, ant kelio pilant prastesnės kokybės skaldą.
Leidimo tvarkyti kelią negavo
Kilo klausimas, ar vis tik kiekvienas, vos panorėjęs, gali imtis tvarkyti rajono kelius? Negi tam nereikia leidimo? Savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas informavo, kad tokie kelio tvarkymo darbai turi būti derinami su seniūnais. Deja, Aukštelkų tuometinė seniūnė Alma Kubilinskienė po kelio Aukštelkų seniūnijoje tvarkymo sakė, kad apie tokius darbus nieko nežino, su ja niekas nederino.
Vicemeras V. Krikščiūnas pripažino, kad jokio leidimo, tvarkydami kelią, ūkininkai negavo ir, atseit, apie jokius dokumentinius leidimus čia kalbos neturi būti. Esą tai eilinis keliukų, kuriais daugiausiai važinėjama, „pasitvarkymas“.
Pasitvarkė keliuką į savo ūkį
Paaiškėjo ir tai, kad iš tiesų vicemeras pasitvarkė keliuką, kuriuo daugiausiai važinėja. Į klausimą, kur yra ūkininkų tvarkytas kelias, apie kurį pranešė kone visos žiniasklaidos priemonės, vicemeras tikėjosi išsisukti nuo tiesaus atsakymo ir tik informavo, kad tai yra bendro naudojimo kelias, jungiantis kelius Radviliškis – Stačiūnai ir Gražionys – Voskoniai. Esą jis nenuveda į akligatvį ar laukus, juo naudojasi ūkininkai ir gyventojai – kas važiuoja į namus, kas į laukus, kas grybauti – uogauti…
Visai galima būti patikėti, kad tas kelias visiems ūkininkams toks svarbus, jeigu ne viena smulkmena – šis keliukas veda į V. Krikščiūno ūkį. Tą galop patvirtino ir pats mero pavaduotojas.
Milijonierius smulkiuosius kviečia tapti „savanoriais“
V. Krikščiūnas sako, kad kol kas už skaldą mokėjo savo lėšomis, tačiau esą tariamasi su rajono ūkininkais, kad jie taip pat prisidėtų. Esą šis prisidėjimas bus savanoriškas. Kurie ūkininkai turėtų prisidėti prie kelių tvarkymo, o kurie – ne, vicemeras negalėjo atsakyti, tik pasvarstė, kad galbūt keliais turėtų pasirūpinti turintys daugiau nei 10 ha žemės. Jis negalėjo nurodyti, kokia tvarka tas prisidėjimas vyktų.
Vicemero reklamą ir paraginimą tvarkyti viešuosius kelius ištransliavus vietinei spaudai ir televizijoms, pasipiktino vietiniai ūkininkai. Pasak ūkininkų, nevienodai žemės mokesčio sutaupo tas, kuris turi tūkstantį hektarų ir kuris – dešimt. Taigi, ne visiems vienodai „džiaugsmingas“ šis prisidėjimas. Pavyzdžiui, dar visai neseniai buvo skelbiama, kad vicemeras, kurio šeima valdo apie 2,5 ha žemės, yra įsigijęs orlaivį. Tiesa, jis sako, kad jo nebeturi, tačiau dabar yra jau kiti pomėgiai. Kokiu automobiliu važinėja, politikas atsakyti negalėjo, nes sakė turintis jų keletą, iš kurių paminėjo kelis: BMW X6, „Doudge Ram“, „VW Moro“. Galima tik spėlioti, kad turtingiausias rajono tarybos narys supranta, kaip gyvena smulkūs rajono ūkininkai ir ar turi, iš ko tvarkyti valdiškus kelius.
Ūkininkas I. Hofmanas: „Privaloma laikytis atitinkamos tvarkos“
Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dr. Ignas Hofmanas, taip pat ūkininkaujantis savo šeimos ūkyje, paklaustas, ar pritaria idėjai, kad ūkininkai kelius tvarkytų savo iniciatyva ir kaip panorėję, atsakė, kad vargu, ar patiems ūkininkams užtektų žinių, sugebėjimų, kompetencijos patiems atlikti kelių tvarkymo darbus. Pasak I. Hofmano, ūkininkai galbūt neatsisakytų atvežti ar pakrauti žvyrą, smėlį ar skaldą, tačiau dauguma jų mano, jog patį kelio remontą vis tik turėtų atlikti tos srities profesionalai – įmonės, turinčios tam tikrų žinių, gebėjimų, patirties ir, žinoma, technikos.
Skeptikų – daugiau
Po paviešintu Šiaulių televizijos reportažu apie ūkininkų tvarkomus kelius socialiniuose tinkluose gyventojai komentavo įvairiai, tačiau skeptiškų komentarų – turbūt daugiausia. Pvz., Algis: „Juokauji tu, ūkininke, – tik pradėk už savo pinigus kelius tvarkyt, tai liksi durnelio vietoje. Tu savo keliuką gali tvarkyti, o ne visuomeninį. Tai kam mokesčius moki, kad dar kelius turi susitvarkyti. Cirkas“. Roma: „Pavogt iš ūkininkų sugalvojo mažiau, bet pareikalavo, kad tuoj pat atiduotų, taisydami kelius…“
Ieva Kučaitė