Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva kartu su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais 2019-05-16 surengė konferenciją „Vakar jau buvo, kas bus rytoj?“. Pristatydamas pagrindinius konferencijos pranešėjus ir ekspertus diskusijos moderatorius, buvęs Šiaulių AVMI darbuotojas Arūnas Limantas pradėjo nuo verslo atstovų, o baigė … trejomis poniomis – Konkurencija, Pažanga ir Globalizacija, atvykusiomis kartu į šį renginį. Būtent pastarosios verčia analizuoti, judėti ir tobulėti.
Apie pusšimtis konferencijos dalyvių klausėsi trijų pranešimų. Konferencijoje taip pat dalyvavo „Radviliškio verslininkų asociacijos” vadovas Gediminas Lipnevičius bei Šiaulių ir Kelmės rajonų verslininkų asociacijų atstovai.
Pirmąjį pranešimą „Vakar jau buvo. Kas laukia rytoj?“ skaitė Edita Janušienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininkė. Moderni veiklių, drąsių ir kūrybingų žmonių organizacija, sąžiningų mokesčių mokėtojų partnerė – tokia siekia būti VMI. Jai pavestos labai svarbios valstybei funkcijos. Biudžetai. VMI viršininkė pateikė konkrečią statistiką: šių metų I ketvirčio VMI Nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo planas įvykdytas 102,1 proc. arba gauta 46,3 mln. Eurų pajamų daugiau. Analizuodama biudžeto įplaukas pagal atskirus mokesčius pranešėja pasidžiaugė sumažėjusia bendra nepriemoka, sąžiningų mokesčių mokėtojų indėliu, o tiems, kurie linkę lįsti ir tūnoti šešėlyje, VMI viršininkė turėjo vienintelį patarimą: kuo greičiau iš jo lįsti. Kaip įspūdingai beskambėtų konstatavimas, kad 2007-2018 m. kontrolės veiksmų sumažėjo daugiau nei 4 kartus, numatyta daug ir įvairiausių priemonių, mažinant šešėlį. Primindama verslo konferencijos dalyviams ir paragindama atkreipti dėmesį į išskirtinę #Tą vienintelę galimybę iki liepos 1-osios deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių.
VMI viršininkės pranešimą tęsė ir pildė kitas pranešimas, apibendrinantis vietos mokesčių administratoriaus praktiką, jo indėlį, mažinant šešėlį. Jį skaitė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Auksė Tutkutė.
Konferencijoje buvo apžvelgta šalies ekonomikos raida ir prognozės, tarptautinė aplinka, pagrindinės rizikos ir įtaka Lietuvos ūkiui. Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas argumentuotai ieškojo atsakymo į pranešimo temoje užduotą klausimą „Ko tikėtis, kai pasaulio ekonomikos apsukos mažėja?“.
Konferencijos antroje dalyje vyko panelinė diskusija, kurioje dalyvavo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas, VMI prie FM viršininkė Edita Janušienė, Šiaulių AVMI viršininkė Auksė Tutkutė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas. Diskusijos moderatorius atkreipė dėmesį į VMI vadovės pranešime įvardintą viziją, ką reiškia VMI siekis būti sąžiningų mokesčių mokėtojų partnere? Ar laikmetis ypatingas savo tėkme, kai mokesčių administravimas tapo išmanusis su jau esančiomis ir naujai ateinančiomis sistemomis bei posistemiais, palankiai priimamas verslo? VMI viršininkė E. Janušienė sakė, pati buvo nustebinta, kad pagal paskutinį verslo aplinkos tyrimą per 70 procentų verslininkų i.MAS vertina teigiamai, o jai antrinęs Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas A. Stulpinas pastebėjo, jog Finansų ministerija su VMI yra lyderės šioje srityje ir labai norėtųsi to palinkėti ir kitoms ministerijoms. Mažėjantis PVM atotrūkis Lietuvoje, ką rodo: kad ir visame pasaulyje mažėja šešėlinės ekonomikos dalis? Tai sąmoningumo ar tinkamų priemonių taikymo pasekmė? Šešėlinis verslas egzistuoja tiek, kiek siekia istorija. Jis aktualus ir šiandieniniam pasauliui. Šešėlis iškreipia konkurencines sąlygas. Valstybės skirtingai kovoja su šiuo reiškiniu, įvairiausios priemonės numatytos, realizuojamos ir mūsų šalyje. Kaip verslas vertina šias priemones ir kaip gali prisidėti prie šešėlio mažinimo ir konkurencinių sąlygų vienodinimo? Teigiama, kad grėsmės ekonomikai vis dar išlieka tos pačios – didelė prekybos karų rizika bei „Brexitas“. Lietuvos verslininkai, kaip rodo paskutinės apklausos, palankiai vertina ekonominę situaciją šalyje, tačiau neigiamai pasisako apie viešųjų pirkimų skaidrumą, profesinį mokymą bei mokesčių sistemą. Ką Jūs pirmiausiai siūlytumėte keisti tose srityse? Pastebėta, kad regioninis verslas, esantis ne Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, susiduria su kur kas didesniais iššūkiais, kai net paskolos verslui gauti neįmanoma, o investicinė grąža verčia pagalvoti prieš investuojant į regionus, ką Lietuvos bankas galėtų patarti, pasiūlyti? – klausė ir diskusijų temų ratą plėtė konferencijos dalyviai. Konferencija baigėsi išsakyta mintimi, kad reikia tikėtis, jog konkurencija, pažanga ir globalizacija bus visiems mums palankios.
Parengė Šiaulių AVMI
