Vėlinės – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo šventė

Vėlinės – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo šventė

Vėlinės – mirusiųjų šventė. Gyvieji eina į kapines mirusiųjų aplankyti, o prietaringi žmonės tiki, jog mirusieji ateina pas gyvuosius.

Vėlėms būdavo ruošiamos  vaišės


Vėlinių kilmė siejama su lietuvių tikėjimu, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko. Vėlių garbei rengiamos šventės tradicija siekia pagonybės laikus. Ji būna rudenį, nuėmus nuo laikų derlių. Etnografai teigia, jog mirusiųjų ir protėvių kultas būdingiausias žemdirbių tautoms. Per Vėlines ruošia vaišes kapinėse arba namuose. Vaišėmis norėdavo pasigerinti vėlėms, kad jos nekenktų. Paprotys valgyti prie kapų, palikti ant jų duonos, košės, kiaušinių, laistyti kapus pienu, medumi, vynu labiausiai buvo paplitęs slavų, graikų, rumunų tautose. Toks paprotys buvo ir Lietuvoje.

Vėlinės ir dabar švenčiamos visoje Lietuvoje. Šią dieną suvažiuoja visi šeimos nariai, kartu lanko artimųjų kapus. Kapai puošiami gėlėmis ir žalumynais, dedami vainikai, uždegamos žvakės. Bažnyčiose vyksta gedulingos pamaldos už mirusiuosius. Vienas iš pagrindinių šios dienos papročių yra bendros šeimos vaišės, kurių metu prisimenami mirusieji.

Vėlinės  Radviliškyje

Lapkričio 1 dieną radviliškiečiai ir iš toliau atvykusieji jau nuo ankstaus ryto lankė kapines. Prie senųjų miesto kapinių judėjimas buvo mažesnis, mažiau buvo ir prekiautojų gėlėmis bei žvakėmis. Pasak prie kapinių gėlėmis bei krepšeliais iš dirbtinių ir gyvų gėlių prekiaujančių moteriškių, prekyba kol kas vyksta vangiai, pirkėjų mažai. Beje, puokščių bei krepšelių kainos buvo vienodos – viskas po 2 eurus.

Prie kapiniųVingėliškio gatvėje buvo kur kas gyviau. Jau ryte kelkraštyje gatvės pradžioje rikiavosi automobiliai, būreliais į kapines traukė žmonės. Prekyba gėlėmis bei žvakėmis taip pat vyko kur kas gyviau. Žvakių kainos prasidėjo nuo 1,50 euro, o krepšelių, puokščių įvairovė galėjo patenkinti įvairiausią skonį. Tiesa, kainos čia buvo didesnės nei prie senųjų kapinių – puokštės  bei krepšeliai buvo siūlomi nuo 5 iki 10 eurų. Tiesa, kuklesnės  puokštės  buvo siūlomos pigiau – po 2-3 eurus.

Gėlių pardavėjai  sakė, kad pirkėjų kol kas nedaug, tačiau tikisi, kad po pietų prekyba pagyvės.

Vėlinių dieną išreiškiama pagarba išėjusiems

Šiuolaikinį mirusiųjų pagerbimą sunku sieti tiek su protėvių kultu, tiek su religiniu mirusiųjų pagerbimu. Ne tik tikintys, bet ir netikintys savo pareiga laiko šią dieną nueiti i kapines, pagerbti artimųjų atminimą, išreikšti pagarbą tautai ir Tėvynei nusipelniusiems žmonėms. Tai yra visų vienybės, susitelkimo, rimties, ir susikaupimo diena, vykdant šventus tėvų ir protėvių priesaikus saugoti mirusiųjų atminimą.

Artėjant šiai šventei, žmonės važiuoti ir pėsti skuba aplankyti artimųjų kapus. Kapų kauburėliai sumirga chrizantemų žiedais. O Vėlinių naktį visos kapinės skęsta žvakių šviesoje. Senovėje žemdirbiai tikėjo, kad ugnis pritraukia mirusiųjų vėles. Ugnis simbolizuoja dviejų pasaulių – gyvųjų ir mirusiųjų – amžiną ryšį. Mirusiųjų pagerbimo šventėse deganti ugnis – mūsų siekis susitaikyti su tais, kurie išėjo iš šio pasaulio. Žvelgdami į liepsną, mes akimirksnį pamirštame save ir susiliejame su praeitimi. Mes pajuntame šio pasaulio trapumą, daromės geresni. Sušildyta mūsų dvasios ir širdies liepsnos, nurimsta ir vėlė, žinodama kad ji dar gyva mumyse.

 „Radviliškio  krašto“  informacija

Exit mobile version