Valdomai: paprastas kaimas, o kokia istorija!

Į rytus nuo Gruzdžių (Šiaulių r.) , prie Vilkvedžio upelio, stovi nedidelio Valdomų kaimo trobesiai, išskyrus vieną kitą, visai neišvaizdūs. Kaimo vaizdą iš pietų pusės ypač gadina kelios buvusios kolūkio fermos, pastatytos ant VIII–IX a. žemgalių kapinyno … Netoli jų buvo ir XVI–XVII a. krikščionių senkapiai, kuriuos 1989 m. ištyrė tuometė Šiaulių „Aušros” muziejaus darbuotoja, archeologe, vėliau mano kolegė ŠU, A. A. Birutė Salatkienė.

Valdomuose nuo senų laikų taip pat būta dvaro, vadinto dar ir Montvydiškių vardu. Išliko keli ūkiniai dvaro pastatai. XIX a. pr. šį dvarą valdęs vokiečių kilmės bajoras Jonas Adomas Klofmanas nuo Jelgavos atsigabeno latvių valstiečių. Dauguma jų gražiai sugyveno su lietuviais, kartu švęsdavo Jonines ir kitas šventes. Tačiau viena latvių šeima, Krastiniai, vėliau atnešė kraštui nelaimių. Persiėmę komunistinėmis įdejomis, Krastiniai tapo okupantų talkininkais per pirmąją ir antrąją okupacijas. Fridis Krastinis, aukštas sovietinis pareigūnas, prisidėjo prie represijų ir teroro organizavimo pokario metais. Senųjų Valdomų Krastiniai, kaip ir kiti ten mirę latviai, palaidoti vadinamuose Latvių kapeliuose, kalvelėje prie Vilkvedžio.

1842 m. dvarą iš Klofmano nupirko Godlevskiai, Lenkijos bajorų, kilusių nuo Plocko, ir žinomų nuo XIII a., giminės lietuviškosios šakos atstovai. Vienas jų Juozas (Josef Godlewski) įkūrė Garliavos miestą ir fundavo bažnyčią. Garliaviškiai jį vadina Garliausku. Valdomų dvaras priklausė iš pradžių Aleksandrui Godlevskiui, paskui jo palikuonims. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro ponų sodyba sudegė. 1945 m. Aleksandro sūnų Juozą enkavedistai suėmė, kalino Šiaulių, vėliau Vilniaus kalėjime. Ten jis ir mirė.

Valdomuose gimė ir augo žinomas Lietuvos dailininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis ir P. Bugailiškio premijos laureatas Antanas Krištopaitis (1921–2011). Jo tėvas, buvęs pono vežikas, pasižymėjęs Rusijos kare prieš Turkiją 1875 m., Valdomuose gavo žemės, tapo pasiturinčiu ūkininku. Už tai ir antisovietinę veiklą sūnus Antanas patyrė tremties traumas.

Dar vienas valdomiškis, tarpukariu turtingiausio bajorų kilmės ūkininko kaime sūnus, Stasys Motuzas paliko gilų pėdsaką Gruzdžių krašte. Jis buvo drąsus kovotojas už nepriklausomybę, pavyzdingas ūkininkas, paskutinis Gruzdžių valsčiaus viršaitis Nepriklausomos Lietuvos laikais daug padaręs miesteliui sutvarkyti.

Jonas Sireika

Total
0
Dalinasi
Related Posts