Radviliškio rajono savivaldybė turėjo puikią galimybę sukurti savivaldybėje naują praktiką, kuri galėtų svariai prisidėti prie Radviliškio rajone griūvančių ir vaiduokliais tapusių apleistų žemės sklypų tvarkymo ir pritaikymo naudojimui. Praėjusio Radviliškio rajono savivaldybės posėdžio metu į Tarybą su prašymu atidėti valstybinės žemės nuomos mokestį dešimčiai metų kreipėsi Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Budreckis. Ūkininkas neslepia nusivylęs tiek savivaldybės nenoru padėti spręsti ūkininkų problemas, tiek absurdišku valdininkų požiūriu į rajoną „puošiančias“ griuvenas bei ūkininkų pastangas sutvarkyti dešimtmečius byrančius griuvėsius.
Lankydami rajono gyvenvietes, važiuodami pro kaimus kiekvienas matome, kaip gausybė valstybinės žemės sklypų, kuriuose likusios įvairiausios sovietinių fermų (kolūkių) liekanos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir kelia pavojų šalia byrančių pastatų atsidūrusiems žmonėms ir gyvūnams. Su akyse byrančiais pastatų likučiais visą nepriklausomybės laikotarpį susitvarkyti nesugebanti savivaldos valdžia, net ir sulaukusi ūkininkų siūlymų geranoriškai padėti, nenori niekaip prisidėti prie ūkininkų iniciatyvų ir kurti mechanizmus, kurie skatintų pilietiškus ūkininkus padėti savivaldai išspręsti problemas, su kuriomis ji eilę metų nesusitvarko.
Meras Kazimieras Račkauskis su artimiausiais bendražygiais pagailėjo nedidelės piniginės paramos valstybinę žemę antram gyvenimui prikelti pasiruošusiam ūkininkui
Į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pagalbos kreipėsi Rimantas Budreckis, ūkininkaujantis Radviliškio rajone, Valatkonių kaime. Matydamas nenaudojamą valstybinę žemę, ūkininkas nusprendė pamėginti geranoriškai prisidėti prie tokios žemės pritaikymo žemės ūkio veiklai. Ūkininkas pažymi, kad minėtame žemės sklype šiuo metu byra senų buvusių pastatų pamatų liekanos, savivaldybė su šia žeme nieko nedarė nuo 1993 metų. Visų pirma, ūkininkas į planuojamą nuomotis žemės sklypą pasikvietė įmonės, kuri užsiima statybinio laužo likvidavimo ir išvežimo darbais, atstovus. Apžiūrėję visą infrastruktūrą įmonės atstovai paaiškino, kad žemės sklypo tvarkymo darbai turėtų kainuoti nemenką sumą – vien betono sumalimas ūkininkui būtų kainavęs apie 13 tūkstančių eurų. Taigi tikėtis, kad trumpalaikėje perspektyvoje šis žemės sklypas galėtų atnešti pelno, nebuvo verta. Taigi apskaičiavęs, kad minėtam žemės sklypui reikia nemenkų investicijų, ūkininkas nusprendė kreiptis pagalbos į Radviliškio rajono savivaldybę. Ūkininko prašymas buvo paprastas, įvertinus, kiek investicijų, resursų ir laiko reikia tam, kad apleistas žemės sklypas būtų galimas naudoti, ūkininkas paprašė Radviliškio rajono mero Kazimiero Račkauskio ir Tarybos atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio dešimčiai metų. Tai savivaldybei per visą dešimtmetį būtų kainavę viso labo 1400 eurų.
Prieš Tarybos posėdį Savivaldybės sudaryta darbo grupė, peržiūrėjusi ūkininko Rimanto Budreckio prašymą, Tarybai siūlė netenkinti ūkininko prašymo ir atleisti ūkininką nuo žemės nuomos mokesčio ne dešimčiai metų, o penkeriems metams. Šį siūlymą aktyviai palaikė ir pats meras Kazimieras Račkauskis, kuris posėdžio metu prieš balsavimą atvirai agitavo, nepalaikyti ūkininko prašymo, o balsuoti už savivaldybės siūlymą.
Netenkinti ūkininko prašymo atleisti nuo žemės mokesčio ir pritarti savivaldybės darbo grupės siūlytam penkerių metų mokestinės lengvatos siūlymui, agitavo ir mero partijos kolega, socialdemokratas Saulius Luščikas. Pasak S. Luščiko, siekdamas investuoti į šią žemę ūkininkas turėjo iš karto atkreipti dėmesį į tai, kad ši žemė reikalauja papildomų išlaidų, be to, S. Luščikas teigė, kad ši žemė ūkininkui padės praturtėti, nes sumaltas statybines betono atliekas ūkininkas galės parduoti ir, pasak S. Luščiko, gauti naudos. Redakcija siuntė S. Luščikui paklausimą, kuriame prašė patikslinti savą poziciją, tačiau iki straipsniui pasiekiant spaudą, atsakymo nebuvo gauta.
Prašytos pagalbos nesulaukęs ūkininkas – Radviliškio valdantieji tik parodė, kad ūkininkų iniciatyvos nėra laukiamos
Susipažinęs su valdininkų argumentais ir išgirdęs apie tai, kad jo prašymas atleisti nuo žemės nuomos mokesčio dešimčiai metų nebuvo priimtas, ūkininkas Rimantas Budreckis neslėpė nusivylimo. Pasak jo, tiek jį, tiek kitus ūkininkus žeidžia pastaruoju metu savivaldybės valdininkų rodomas nenoras bendradarbiauti su jais. Juk prašyta mokestinė lengvata, palyginus su tuo, kiek per artimiausius kelerius metus ūkininkas būtų investavęs į šį žemės sklypą, yra mažų mažiausiai juokinga. Pasak ūkininko, jį taip pat žeidžia pasisakymai, kuriuose valdininkai aiškina, kad ūkininkai iš tvarkomų apleistų valstybinės žemės sklypų susikraus turtus. R. Budreckis atvirai ir drąsiai teigia, kad savivaldybė nerodo jokių ženklų, jog norėtų bendradarbiauti su apleistus valstybinės žemės sklypus tvarkyti padėti galinčiais ūkininkais. Jei toks požiūris nesikeis, ir toliau visur matysime griūvančias bei pavojų keliančias senų fermų (kolūkių) liekanas. Rimantas Budreckis taip pat pažymėjo, kad susidūręs su tokiu mero ir valdančiųjų požiūriu apsisprendė į minėtąjį žemės sklypą iš vis neinvestuoti ir atsisakyti bet kokios veiklos jame. „Dabar galės patys turėti griuvėsius, gal kam iš savivaldybės pravers“ – sakė nusivylimo dėl K. Račkauskio komandos darbo ir ypač Radviliškio „valstiečių“ partijos požiūrio bei veiklos neslepiantis ūkininkas R. Budreckis.
Tarybos narys G. Lipnevičius siekė apginti žemdirbių pusę
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius stojo ūkininko pusėn. Tarybos posėdžio metu svarstant šį klausimą G. Lipnevičius pirmasis kvietė visą Tarybą atkreipti dėmesį į tai, kad ūkininkas prašyme itin detaliai ir argumentuotai paaiškino, kodėl parama jam yra reikalinga, kokią naudą jo veikla ilgalaikėje perspektyvoje atneštų savivaldybei. Be to, G. Lipnevičius Tarybą skatino atkreipti dėmesį ir į tai, kad ūkininko prašoma suma per visą dešimties metų laikotarpį palyginus yra itin maža – viso labo 1400 eurų. Prie G. Lipnevičiaus prisidėjo ir Tarybos narys Romas Kalvaitis, kuris mėgino paaiškinti Tarybai ir merui, kad parodžiusi norą padėti ir bendradarbiauti savivaldybė galėtų paskatinti ir kitus ūkininkus prisidėti prie apleistos valstybinės žemės tvarkymo.
Kaip balsavo išrinktieji?
Ūkininko prašymo nepalaikė ir tik tenkino prašymą iš dalies šie Tarybos nariai: J. Baublys, V. Bernotas, L. Brunius, A. Gaidžiūnas, L. Krikščiūnas, S. Luščikas, J. Malinauskas, E. Martynkinas, V. Petruška, J. Povilaitis, J. Pravilionis, A. Ruseckas, V. Simelis, L. Škėmienė, V. Sprudzanienė, R. Vaičiurgis, Z. Žvikienė.
Ūkininko prašymą palaikė šie Tarybos nariai: G. Lipnevičius, S. Dišlė, D. Jurėnas, P. Kablys, R. Kalvaitis, J. Margaitienė, I. Palionienė.
Gertrūda Vileikienė
Prašomos pagalbos nesulaukęs ūkininkas Rimantas Budreckis neslėpė nusivylimo dėl mero K. Račkauskio bei socialdemokratų ir „valstiečių“ partijų veiklos.
