Jau keletą kartų esame rašę apie Mankiškių kaime gyvenančios Danguolės ir jos sūnaus vargus dėl užtverto kelio. Jie prasidėjo, kai Tarybos narė V. Janulaitienė rajono valdininkų paprašė leidimo nuošalioje vietoje esančioje sodyboje užtverti servitutinį kelią ir pastatyti kelio ženklą, draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą.
Po dvejų metų epopėjos valdininkai iš rajono saugaus eismo komisijos nusprendė pašalinti ženklą bei dėl užtvaro rekomendavo kreiptis į teismą.
Košmaras Miško gatvėje
Kai Tarybos narės V. Janulaitienės uošviai mirė, socdemei atiteko jų sodyba. Joje gyventi pati nepanoro, tačiau, kad sodyba nebūtų tuščia ir negyvenama, politikė leido apsigyventi brolio šeimai. Neilgai trukus brolienės pageidavimu užsisuko „pageidavimų koncertas“. Tuometinio Radviliškio miesto seniūno L. Grigaliūno vadovaujamai Saugaus eismo komisijai patarimus dalino su sprendžiamu klausimu visiškai nesusijęs rajono vicemeras K. Augulis. Būtent šio politiko neteisėta veikla tapo katalizatoriumi įsižiebti kaimynų nesantaikai. Tad valdininkai nebesiaiškino priežasčių, ar tikrai yra reali būtinybė statyti kelio ženklą, draudžiantį važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis tokiame užkampyje. Jie tiesiog leido tai daryti. Ir dar daugiau. Suteikė leidimą užtverti servitutinį kelią. Bent jau taip skambėjo prieš dvejus metus priimtame komisijos protokole.
Neapseita be policijos ir teismų
Padarę meškos paslaugą, politikai K. Augulis su V. Janulaitiene nebesirūpino, kas tarp kaimynų vyksta. Tai nerūpėjo ir valdininkams. Gaila, tačiau į kaimynų kivirčus dėl įrengto užtvaro ir pastatyto kelio ženklo buvo įvelta policija ir net teismai. Pagiriant policininkų darbą, reikia pasakyti, kad bent jau jie buvo profesionalūs ir savo darbą atliko, kaip juos įpareigoja įstatymai. Ne telefoniniais nurodymais, ne pamokymais iš šalies, bet vykdė procedūras pagal kodeksus ir statutus. Tačiau toliau gyvenančiai Danguolei ir jos sūnui nuo to nei kiek nebuvo geriau. Neilgai trukus reikėjo lankytis ir teismų posėdžiuose. Žmonės teisiškai neišprusę, o aklos Temidės tarnai nenorėjo labai gilintis ir už nuverstą, bet nesulaužytą kuolą skyrė keliasdešimties eurų baudą. Socdemų politikės giminaičiai pasijuto vos ne visagaliais ir vietoje poros baslių laikino užtvaro įsirengė rakinamą nuolatinį užtvarą. Jiems buvo nesvarbu, kad sukelia nepatogumų tolėliau gyvenantiems kaimynams. Dar mažiau šiems giminaičiams rūpėjo, kad jie tik įleisti gyventi ir prižiūrėti sodybą. Tuo tarpu valdininkai užmerkė akis. Kas dabar galėtų paneigti, kad tai buvo daroma su vicemero K. Augulio žinia? Šiam sovietinės nomenklatūros dinozaurui, idealiai pritapusiam prie naujos rajoninės 20 metų stagnuojančios nomenklatūros, nebyra ašaros dėl svetimų kančių, nes jis juk jų nemato.
Įsikišo bendruomenės pirmininkas bei Seimo narys ir ledai pajudėjo
Neapsikentusi Danguolė kreipėsi į „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininką G. Lipnevičių ir Seimo narį A. Gaidžiūną. Labai nepatenkintas, kad buvo iškviestas ant „kilimėlio“, Saugaus eismo komisijos pirmininkas V. Benevičius turėjo aiškintis ne tik Seimo nariui, bet ir prieš visą Tarybą. Klausimas buvo paprastas ir nesudėtingas: „ar šiai komisijai galioja LR teisės aktai, kad prieš 5 mėnesius pateiktas prašymas nėra išnagrinėtas, o interesantas net neinformuojamas apie tai?“ Atsakymo valdininkai negalėjo pateikti, nors situacija rodė, kad tai jau buvo dėl užgautų asmeninių ambicijų iš įsižeidusių valdininkėlių ir politikierių pusės. Negalėjo garsiai pripažinti, jog suklydo, negalėjo garsiai pasakyti, kad įtakos neteisėtiems sprendimams darė vicemeras. Tad reikia suktis iš padėties ir pakeisti nuomonę. Jei prieš dvejus metus leista įsirengti užtvarą ant servitutinio kelio nepaisant kaimynų prieštaravimų, tai dabar ramia širdimi galima teigti, kad tai tebuvo nereikšmingas pritarimas. O jis per dvejus metus Danguolei ir jos sūnui kainavo ne tik laiko, pinigų, bet ir nemažai nervų. Šiai dienai komisija nusprendė panaikinti ženklą, nes … išnyko aplinkybės, tai yra per V. Janulaitienės priklausančią namų valdą einančiu keliu automobiliais ir keturračiais nebevažinėja svetimi asmenys! Jei prieš dvejus metus objektyviai būtų išnagrinėtas pateiktas prašymas įrengti ženklą, atsižvelgta į objektyvias aplinkybes ir nepasiduota politikų spaudimui bei emocijoms, mažareikšmis dviejų kaimynystėje gyvenančių moteriškių konfliktas nebūtų išaugęs į rajoninio lygmens problemą. Deja…
Marius Aleksiūnas