Rajono meras Antanas Čepononis su svita iškrėtė akibrokštą į Radviliškį gruodžio 27 d. atvykusiam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, kuris domėjosi, kaip rajono valdžia gina nuo gaisro nukentėjusių gyventojų interesus. Valdininkų cinizmas pasiekė neregėtas aukštumas-betrūko, kad savo mundurus skalbiantys tarnautojai ir ugniagesiai dėl gaisro UAB „Gairelita“ apkaltintų pačius nukentėjusiuosius.
Aplinkos ministras atvyko ginti gyventojų
Aplinkos ministras K. Navickas su Žironų gatvės gyventojais susitiko jų sodybose, po to – Radviliškio rajono savivaldybėje su valdininkais.
Radviliškio rajono savivaldybėje viešėjęs Aplinkos ministras K. Navickas klausė valdininkų, kaip jie atstovauja gyventojų, nukentėjusių nuo gaisro, interesams. „Gyventojams atstovauti – jūsų pareiga. Kaip paskaičiuota žala, padaryta gyventojų turtui, ar ji bus atlyginta ir kaip?“- klausė ministras savivaldybės administracijos atstovų.
Pasak mero, lėšos per gaisrą padarytai žalai atlyginti gautos iš vyriausybės rezervo fondo, tačiau gyventojai lėšų iš šio fondo negavo, nes nepateikė reikiamų dokumentų.
Tačiau savivaldybės administracijos vadovai, turbūt norėdami imituoti, kad gyventojų interesai jiems labai rūpi, išvardino padarytus gerus darbus: atleido Žironų gatvės gyventojus nuo žemės mokesčio, iš direktorės rezervo fondo vienai sodybai skyrė 3 tūkst. eurų (kitiems sumokėjo draudimas), apmokėjo dirvožemio tyrimą.
Kaip jau buvo rašyta anksčiau, Žironų gatvės gyventojai, „Gairelitos“ kaimynai, iš vyriausybės rezervo fondo negavo nė cento, nes nepateikė tinkamų dokumentų. Jie privalėjo pasikviesti nepriklausomą turto vertintoją ir jo išvadas pateikti savivaldybei – tik tada būtų gavę kompensacijas už jų namams padarytą žalą. „Gyventojai kažko tarpusavyje nesusitarė ir nepasikvietė nepriklausomų vertintojų“,- replikavo vicemeras K. Augulis.
Aplinkos ministras taip pat informavo susitikime dalyvavusius Žironų gatvės gyventojus, kad būtina kviestis nepriklausomą ekspertą ar antstolį, kuris įvertintų padarytą žalą. „Kadangi gyventojai ir taip nukentėjo, savivaldybė galėtų apmokėti eksperto paslaugas“,- sakė K. Navickas.
„Už dirvožemio tyrimą sumokėjome, sumokėsime ir už vertintojų paslaugas“,- pažadėjo dosnūs valdininkai.
Nežinojimas nepateisinamas
Pasak Žironų gatvės gyventojų, jeigu jie būtų žinoję, kad norint gauti kompensaciją už gaisro padarytą žalą reikia kreiptis į turto vertintojus, jie seniai tą būtų padarę.
„Mums buvo išsiuntinėta žinutė, kad reikia rinkti čekius, bet iš kur mes tuos čekius paimsime, jei remontą namuose darėme prieš 10 metų ir gaisrui nesiruošėme?“- klausė žmonės.
Pasak gyventojų, Ekstremalių situacijų komisija turėjo juos informuoti, kad reikia kuo greičiau organizuotis ir kreiptis į nepriklausomus vertintojus, o ne sukti galvas su čekiais.
„Jokių čekių nereikia, reikia tik turto vertintojų išvadų“,- žmonėms atsakė meras. Apie jokius čekius nieko nebeprisiminė ir administracijos direktorė J. Margaitienė: „Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje gyventojams buvo nurodyta, kad reikia kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus. Apie kokius čekius kalbate, iš kur tas žodis?“
Na, žmonės patys nesugalvojo, kad reikia rinkti čekius kaip jų suniokoto turto įrodymą. Vadinasi, tas žodis ištartas buvo, tačiau susidarius jiems nepalankiai situacijai, valdininkai dažnai praranda atmintį – kaip ir šioje situacijoje administracijos direktorė.
Dar viena Žironų gatvės gyventoja skundėsi dėl atsainaus mero elgesio su žmonėmis. „Aš atnešiau surašiusi raštus apie gaisro padarytą žalą kaip supratau – esu paprasta moteris, ne profesorė, o jūs, mere, mane išjuokėte. Koks, mere, gali būti juokas?“
Galime pasakyti, koks juokas – pajuokiantis nežinantįjį. Tačiau merui, kaip pedagogui, privalu žinoti, kad iš nežinančiojo juoktis negalima, jį reikia pamokyti, nurodyti jam teisingą veiksmų kelią.
Jūs patyrėte tik nepatogumus…
Susitikime savivaldybėje dalyvavo ir paprastai viešumos bei dėmesio vengiantis UAB „Gairelita“ vadovas E. Vilčiauskas.
Jam suteikus žodį, „Gairelitos“ atstovas sakė apgailestaujantis dėl kilusio gaisro ir stengsis, kad nemaimė ateityje nepasikartotų. „Įmonė šiuo metu dirba, šaliname gaisro pasekmes. Sudarėme sutartis su 4 kompanijomis, išvežame susikaupusias pjuvenas. Iki sausio 31 d. kalno turi nelikti. Pjuvenų krūvos susikaupė dėl nepalankų aplinkybių – įmonėje buvo sprogimas, pagal sudarytą sutartį pjuvenas vežti privalėjome, o jų perdirbome mažai, taip kalnai ir kaupėsi, buvo viršytas jų aukštis. Neseniai įmonė buvo patikrinta, jokių pažeidimų nenustatyta“,- informavo „Gairelitos“ vadovas.
Žironų gatvės gyventojų skundai supykdė ir susitikime dalyvavusį Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Kęstutį Bautronį. „Gaisro metu turėjote tik nepatogumų. Aš čia nematau didelės bėdos – juk jūsų namai nesudegė, gyvenate savo namuose. Matėme daug gaisrų, kuriuose sudega namai, žmonės lieka be nieko. Jūsų skundų esmė – pašonėje įsikūrusi UAB „Gairelita“,- sakė ugniagesių viršininkas.
Gyventojams pasiskundus, kad nuolat jaučiamas degėsiu kvapas, negalima net ilgiau lauke pabūti, K. Bautronis atsakė: „Juk buvo gaisras, kvapas dar ilgai išliks. O ką daryti žmonėms, kurie gyvena prie mėsos kombinato – juk jiems irgi smirdi“.
Na, atsakymas argumentuotas, tačiau ar gyventojai kalti, kad įmonėje kilo gaisras ir dabar jie turi kvėpuoti oru su degėsių „aromatu“?
Įmonė pasiruošusi bendradarbiauti
UAB „Gairelita“ kaimynai skundėsi dėl nuo ryto iki vakaro iš įmonės sklindančiu triukšmu. „Įmonėje smulkintuvai dirba nuo ryto 7 val. iki vakaro 23 val. Jeigu nori užmigti, reikia ausis pagalve užsidengti“,- skundėsi žmonės.
Atsakymas jiems tikrai nepaguodžiantis – įmonė turi laikytis termino ir iki sausio 31 d. sunaikinti likusius pjuvenų kalnus. Tad dabar vietoje vieno dirba du smulkintuvai. Kitos išeities nėra – tik kentėti triukšmą. „O ką mes galime padaryti, turime laikytis terminų“,- sako E. Vilčiauskas.
Aplinkos ministras pasiūlė matuoti triukšmą, ar jis viršija leistiną normą.
Pasak „Gairelitos“ kaimynų, triukšmas buvo matuojamas ir anksčiau, bet jį matuojant įmonė kai kuriuos savo įrenginius išjungdavo ir norma nebūdavo viršijama.
Šiame susitikime įvyko stebuklas – „Gairelitos“ vadovas E. Vilčiauskas sakė bendradarbiausiantis su gyventojais ir matuojant triukšmą reikiami įrengimai bus įjungti. „Įmonė tik už bendravimą ir bendradarbiavimą“,- patikino vadovas. Gal čia įtakos turėjo ministro asmenybė – juk anksčiau įmonės vadovai savo kaimynų net į teritoriją neįsileisdavo, visokiais „epitetais“ apdalindavo. Turbūt gaisras ir Kalėdos „Gairelitos“ vadovą „ant gerumo“ pramušė. Jau ir bendraus, ir bendradarbiaus…
Ministras K.Navickas patarė Žironų gatvės gyventojams daryti visus įmanomus matavimus, jų parodymus fiksuoti ir tada tai bus įrankiai, padėsiantys vertinti įmonės veiklą.
Amžinasis konfliktas tęsis
Susitikimui baigiantis, visus „finalo akordus“ pasiryžo sudėlioti meras A. Čepononis. „Problema yra konfliktas tarp įmonės ir gyventojų. Susitikę mes ir po metų, ir po dvejų kalbėsime apie tą patį. Aš toje vietoje gyventi nenorėčiau, bet ten buvo leista pastatyti įmonę. Turime dilemą: ar įmonė, ar trys sodybos, tačiau jeigu uždarytume įmonę, kas tada atsakys?“- retoriškai klausė meras.
Patys Žironų gatvės gyventojai nebemato tolimesnio gyvenimo perspektyvos šalia UAB „Gairelita“. „Jeigu įmonė sumokėtų mums už sodybas, mes išsikraustytume ir jokių problemų nebeliktų“,- siūlo išeitį gyventojai. Ar UAB „Gairelitos“ vadovams bus priimtinas toks problemos sprendimas – didelis klausimas.
Aišku viena – įmonė darbo vietomis ir pajamomis aprūpina būrį Radviliškio gyventojų, o jos keliamas triukšmas bei sodybas padengiančios dulkės – „nedideli nepatogumai“ šalia gyvenantiems radviliškiečiams. Taip sakant, „gyvenimo prieskoniai“.
Šiuo metu pjuvenų krūvos UAB „Gairelita“ teritorijoje smarkiai sumažėjusios, tikėtina, kad ateityje jų neliks ir pjuvenos bus tinkamai sandėliuojamos. Triukšmo gal ir nebeliks – po sausio 31 d. veiks tik vienas smulkintuvas, o, pasak įmonės vadovo,garso gaudymo sienelė veikia efektyviai.
Pagyvensim – pamatysim, kaip toliau klostysis kaimynų santykiai. O kol kas valdininkai žmonėms liepia pakentėti dėl patiriamų „nepatogumų“, nes juk reikia suprasti – buvo nelaimė, didelis gaisras.
Tik lyg uždarame rate vėl sugrįžtame į pradžią – kas kaltas dėl kilusio gaisro? Ar gyventojai, ar pjuvenų kalnus sukaupusi įmonė, ar raštus rašę ir kardinalių veiksmų nesiėmę valdininkai?
Kol kas „nepatogumus“ patiria tik gyventojai. Kaip sakoma: „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“.
Bus daugiau.
„Radviliškio krašto“ informacija
