Radviliškio rajono vadovai, taryba šiuo metu intensyviai optimizuoja dvi sritis: švietimo ir medicinos. Švietimo darbuotojai jau pajuto optimizavimo „džiaugsmus“: uždarytos mokyklos, be darbo likę mokytojai, vaikai kelias valandas autobusuose kratosi iki mokyklų.
Šiuo metu optimizavimo proceso „kirtis“ nusitaikė į mediciną – ambulatorijas bei kaimų medicinos punktus. Optimizuoti šį tinklą pavesta Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetui, kuriam vadovauja konservatorių ir socialdemokratų koalicijos partneris liberalas Algimantas Ruseckas. Sunerimusios bendruomenės slaugytojos, dirbančios medicinos punktuose, šnabždasi, kad ši reforma įvyks labai greitai, per mėnesį. Tačiau procesas žada užtrukti ilgiau – galbūt net iki gegužės mėnesio.
„Stengsimės, kad žmonės nenukentėtų“
Medicinos tinklo pertvarkos rajone projektą ruošia savivaldybės administracija, projektą padeda ruošti Tarybos Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetas, kurio pirmininkas Algimantas Ruseckas.
„Medicinos punktų neskubėsime uždarinėti, jokios skubos šiai pertvarkai nėra. Kalbėsimės su žmonėmis, seniūnais, bendruomenėmis. Jeigu kaime medicinos punktas nuostolingas, tai vieną kambarėlį jam galima skirti bendruomenės namuose, kad nereikėtų išlaikyti atskiro pastato. Štai Šniūraičiuose viskas telpa po vienu stogu, viskas yra įmanoma. Mums svarbiausia, kad nenukentėtų žmonės. Visus skaičiavimus atlieka Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetas, prisijungs nauja savivaldybės gydytoja, kuri ateina dirbti nuo pirmadienio. Miestelių ambulatorijas siūloma jungti prie Radviliškio, Šeduvos, Baisogalos pirminių sveikatos priežiūros centrų, o miestelių ambulatorijų direktorių etatus skirti gydytojų etatams“,- sakė vienas iš reformos organizatorių vicemeras K. Augulis.
„Lauksime finansinių ataskaitų“
Pakalbinome Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto pirmininką liberalą A. Rusecką. „Jokia pertvarka negalima, kol nėra finansinių duomenų už 2016 m. Kai medicinos įstaigų finansinė ataskaita bus pateikta vasario pradžioje, tada situaciją analizuosime, teiksime pasiūlymus. Iš kaimų ambulatorijų išeina nemažai žmonių, pavyzdžiui, Alksniupių ambulatorijoje liko 600 žmonių, kiti persirašė į Šeduvą,Pakruojo rajoną. Mažai žmonių Šiaulėnų ambulatorijoje, ten net gydytojo nėra.
Galutinio sprendimų dėl ambulatorijų direktorių etatų panaikinimo dar nėra, tačiau jei 30 proc. ambulatorijos išlaikymo lėšų skiriama administracijai, tai direktorių ir buhalterių etatus reikia naikinti“,- sakė Tarybos narys A. Ruseckas.
Biurokratinis aparatas kainuoja brangiai, bet ar jį panaikinus kaimo ambulatorijai nekils grėsmė netekti gydytojo ir gyventojai liks be jokios medicininės pagalbos?
Miestelių ir kaimų ambulatorijose direktoriais paprastai dirba tie patys gydytojai – direktoriaus atlyginimas sudaro ženklią dalį gydytojo gaunamo užmokesčio. Jau anksčiau, kalbant apie Alksniupių ambulatorijos lėšų taupymą, buvo siūlymas panaikinti direktoriaus etatą -šios ambulatorijos gydytoja kartu dirba ir direktore. Tada laikinai savivaldybės vyriausiojo gydytojo pareigas einanti Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Aušra Čiūdarienė tokiu sprendimu labai abejojo. „Jeigu panaikinsime ambulatorijos direktoriaus etatą, gydytojai nesutiks dirbti tik už „pliką“ gydytojo atlyginimą, kaimą palinksime be jokios medicininės pagalbos“,- sakė A. Čiūdarienė. Ji sutiko, kad ambulatorijos direktoriaus etatas – jaukas į kaimą privilioti gydytoją. Rajono ambulatorijose dirba penki direktoriai ir tiek pat buhalterių, o jų atlyginimams išleidžiama per 60 tūkst. eurų. Panaikinus šiuos etatus, be abejo, lėšų būtų sutaupoma. Sprendimą dėl ambulatorijų direktorių etatų panaikinimo ar jų palikimo priims savivaldybės administracija ir taryba, galbūt pelningai dirbančių ambulatorijų vadovų etatai ir bus išsaugoti.
Tačiau, jeigu būtų „pjaunami“ visų kaimų bei miestelių ambulatorijų direktorių etatai, kai kurie miesteliai liktų be gydytojų. Pavyzdžiui, Sidabravo ambulatorijos vadovas A. Toleikis „Radviliškio kraštui“ sakė nesutiksiantis dirbti vien tik už gydytojo atlyginimą. Belieka tikėtis, kad Sidabravo miestelio ši pertvarka nepasieks.
Ar mobilus sveikatos punktas – tikrai gera išeitis?
Šiuo metu kaimuose ligoniai priimami stacionariuose sveikatos punktuose, kurių išlaikymas brangiai kainuoja savivaldybės biudžetui. „Šiuo metu rajone yra medicinos punktų, kurie aptarnauja po tūkstantį žmonių, tačiau yra ir tokių, kurie aptarnauja tik po 180 ir mažiau žmonių. Tokius, mažai žmonių aptarnaujančius punktus, galima padaryti mobiliais – felčerės važinėtų pas ligonius į namus ir ten suteiktų pagalbą. Taip būtų net patogiau: ir kraujospūdį pamatuotų, ir lašelinę pastatytų“,- sakė A. Ruseckas.
Šiai minčiai pritarė ir laikinai savivaldybės vyriausiojo gydytojo pareigas einanti Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Aušra Čiūdarienė: „Kaimuose daug senų, sunkiai vaikštančių žmonių, tad jiems pagalba namuose būtų patogesnė. Jau ir dabar yra keletas darbuotojų, aptarnaujančių kelis medicinos punktus. Po šios pertvarkos medicinos punktai uždaryti nebus, tačiau bus sutrumpintas jų darbo laikas ir medikai daugiau važinės pas ligonius į namus“.
Beje, dėl transportų priemonių kol kas neaišku – bendruomenės slaugytojos pas pacientus važinės nuosavais automobiliais, o galbūt savivaldybė nupirks naujus. Bet, kaip matome, savivaldybės darbuotojai paskutiniu metu automobilius perka tik sau.
Medicinos punktų darbuotojų nuomonė
Sumaniusi vykdyti pertvarkas, valdžia dažniausiai kalba tik su vadovais, ir šiuo atveju medicinos punktų darbuotojai liko „už borto“, jų nuomonės apie pertvarką medicinos punktų srityje kol kas niekas neklausė. „Radviliškio krašto“ redakcija ištaisė šią klaidą.
Pociūnėlių medicinos punkte kasdien pilna žmonių. „Punkte yra prisirašę apie 700 žmonių, kas dieną apsilanko po 14-18. Štai ir dabar lašinu lašelinę, per tą laiką kitam žmogui suleidžiu vaistų, parduodu vaistų. Po savo darbo valandų punkte dar važiuoju į namus pas gulinčius, neįgalius žmones. Niekada nesu gavusi priedų už kurą, atlygis – tik alga“,- sakė Pociūnėlių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja. Pasak medikės, sutrumpinus punkto darbo valandas, ji aptarnautų mažiau ligonių. „Per 8 darbo valandas spėčiau apvažiuoti tik kokius 8 ligonius. Jeigu reikėtų statyti lašelinę, kol pasiruoščiau, kol ji sulašėtų ir praeitų daugiau nei valanda“,- sakė D. Garuckienė.
Paklausėme ir kitos medikės, R. Juškienės, dirbančios Palonų ir Vainiūnų medicinos punktuose, nuomonės apie šią pertvarką. „Palonų medicinos punkte apsilanko tikrai mažai žmonių, gal jis ir nuostolingas, tačiau Vainiūnų medicinos punkte žmonių būna tiek pat, kiek Baisogalos ambulatorijoje – per dieną po 25 žmones. Transporto nėra žmonėms nuvažiuoti į ambulatoriją, žmonės seni. Mes imame ir kraujus, ir perrišam žaizdas, o ligonio namuose gali būti antisanitarinės sąlygos, kur negali net lašelinės sulašinti“,- sakė medikė.
Labai tikimės, kad daug žmonių aptarnaujančiuose medicinos punktuose darbo valandos nesutrumpės ir šių gyvenviečių ligoniai neliks be medicinos pagalbos.
Mobili bendruomenės slaugytoja rajone jau yra!
Kol kai kurių medicinos punktų darbuotojos dar tik svarsto, koks bus tas mobilios bendruomenės slaugytojos darbas, E. Šveckienė jau jį dirba. Moteris aptarnauja Vėriškių ir Pociūnų ligonius. „Vėriškiuose medicinos punktas įrengtas mano namuose, žmonės gali mane pasiekti visą parą, o Pociūnuose tokio medicinos punkto nėra. Pociūnuose važiuoju pas žmones, kurie mane kviečia, viską vežiojuosi savo automobilyje: ir lašelinių stovus, ir vaistus, ir net svarstykles vaikui pasverti. Man tokia tvarka nelabai patinka. Daug laiko sugaištu kelyje. Jeigu žmogui pasidaro bloga, o aš už 60 kilometrų ir atvažiuoju tik po valandos, kokia čia operatyvi pagalba? Mano nuomone, mes taip žmogų atitoliname nuo mediko“,- sakė medikė.
Pasak E. Šveckienės, bendruomenės slaugytojai, kai nėra medicinos punkto, negali namuose skiepyti vaikų, tėvai turi juos vežti į Šeduvos ambulatoriją. Vadinasi, žmonėms suteikiama tik pusė paslaugų.
Lauksime medicinos tinklo pertvarkos rezultatų
Šiuo metu reikia laukti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos bei politikų sprendimų: ar sutrumpindami medicinos punktų darbo valandas ir bendruomenė slaugytojas paversdami „mobiliais medicinos punktais“, jie neatitolins medikų nuo žmonių. Kalbintos bendruomenės slaugytojos buvo vieningos nuomonės: jos važinėdamos po namus suteiks paslaugas mažesniam ligonių skaičiui nei dirbdamos stacionariose ambulatorijose.
Radviliškio rajono vadovai, kaip visada, reformas pradeda ne nuo to galo: miesto aikštei milijonų yra, Moteriai Saulei naujas automobilis yra, baseinui pinigų netrūksta, o kaimo gyventojui gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą lėšų trūksta.
Bus daugiau.
„Radviliškio krašto“ informacija