Ilgą laiką savivaldybės užkulisiuose ir mokyklų bendruomenėse svarstytas mokyklų naikinimo planas parengtas svarstyti Taryboje. Planas dėl 2021–2025 metais vyksiančios mokyklų pertvarkos buvo pristatytas pasitarime 2021 m. lapkričio 8 d. Netrukus sprendimo projektas pateiktas viešai ir dėl jo Taryba balsuos 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje. Atrodo, kad savivaldybės valdininkai nusileido ir pasiūlė, pasak viešos informacijos, „pakoreguotą pagal mokyklų bendruomenių, kurias galimai paliestų pertvarkos procesai, pasiūlymus“, planą. Esą iki 2025 metų mokyklose niekas nesikeistų.
Kreipėsi mokinių tėvai
Iš pradžių apie planuojamą pertvarką kalbėta puse lūpų su mokyklų bendruomenėmis ar tarp valdininkų. Į redakciją kreipėsi Grinkiškio J. Poderio gimnazijos moksleivių tėvai, nuogąstaudami, kad apdumiant akis, bus panaikintos vyresniosios klasės, o po to ir visai šios mokyklos nebeliks. Paviešinus mokinių tėvų bei mokytojų nuomonę, savivaldybės vadovų planus, valdininkai susigriebė, kad mokyklų naikinimo planą reikia pristatyti visuomenei. Po pristatymo valdininkų užmojai ėmė tirpti.
Gimnazijas norėta padaryti progimnazijomis
Pradžioje kalbėta apie pertvarką, kai iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. vyktų Sidabravo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijų struktūros pertvarka, pakeičiant mokyklų tipą iš gimnazijos į progimnazijos (kai mokysis vaikai iki aštuntos klasės), o Pociūnėlių pagrindinė mokykla turėtų būti prijungta prie Baisogalos mokyklos-darželio ir įsteigtas Pociūnėlių skyrius. Iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija taip pat turėjo netekti savo statuso ir tapti progimnazija, o Alksniupių pagrindinę mokyklą buvo planuojama prijungti prie Šeduvos gimnazijos, įsteigiant Alksniupių skyrių.
Valdininkai persigalvojo ir siūlė naikinti „ne taip smarkiai“
Nė mėnuo nepraėjo, kai valdininkai savo planus dėl mokyklų pakoregavo ir viešam svarstymui pateikė pertvarkos projektą, pagal kurį Sidabravo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijas siūlė padaryti nebe progimnazijomis, o pagrindinėmis mokyklomis, kas reikštų, kad vaikai jose galės mokytis ilgiau – iki 10 klasės. Naujuose planuose nebeliko ir kėsinimosi Alksniupių pagrindinę mokyklą prijungti prie Šeduvos gimnazijos. Tiesa, situacija su Pociūnėlių pagrindine mokykla liko tokia pat – žadėta naikinti 9 klasę, prijungti prie Baisogalos mokyklos-darželio. Apie tokius naikinimo planus savivaldybė paskelbė 2021 m. spalio 28 d. savo tinklalapyje, nurodydama, kad pastabas ir pasiūlymus gyventojai turi pateikti iki 2021 m. lapkričio 5 d., tai yra, per keturias darbo dienas.
Tarybos narys kartu su mokyklų bendruomenėmis stojo į kovą
Daug gyventojų skambučių, laiškų bei prašymų padėti dėl planuojamos rajono mokyklose pertvarkos sulaukė Tarybos narys Gediminas Lipnevičius. Jis apie nepritarimą šiems pokyčiams paskelbė viešai, kviesdamas gyventojus būti aktyviems bei išsakyti savo nuomonę. Nors savivaldybė pastaboms pateikti nustatė itin trumpą terminą, mokyklų bendruomenės nemiegojo ir Grinkiškio J. Poderio gimnazijos mokytoja metodininkė Nijolė Grigorjevienė peticijų portale sukūrė peticiją bei pakvietė ją pasirašyti visus neabejingus Lietuvos gyventojus. Kaip buvo paskelbta viešai, Tarybos narys G. Lipnevičius kreipėsi į Tarybą, merą ir administraciją ir paprašė, kad būtų sustabdyti bet kokie mokyklų bei gydymo įstaigų naikinimo planai. Jis teikė siūlymą iš trijų dalių, kur pagrindinis akcentas – padėti šeimoms Radviliškio mieste bei rajone. Kiti Tarybos nariai dėl mokyklų išsaugojimo kol kas jokių siūlymų nepateikė.
Pakoreguotą pertvarkos planą svarstė tarp „savų“
Už keleto dienų savivaldybėje surengtas darbo grupės dėl mokyklų pertvarkos plano rengimo pasitarimas mokyklų pertvarkos planui aptarti. Dalyvavo savivaldybės meras Vytautas Simelis, jo pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, jos pavaduotojas Justinas Pranys, kiti valdininkai, Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos direktorė Rasa Dagienė, Baisogalos gimnazijos direktorė Rita Juškevičienė, trys darbo grupei priklausantys Tarybos nariai Kęstutis Dambrauskas, Saulius Luščikas, Justinas Kvėglys. Pasak savivaldybės mero V. Simelio, aptarimui buvo pateiktas pakoreguotas, švelnesnis mokyklų pertvarkos planas. Meras sakė, kad savivaldybės privalo planus pasitvirtinti, tačiau juos galima keisti, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. „Tai nėra konstanta, gyvenimas įneša savo,“ – teikė vilties savivaldybės vadovas, tačiau pamiršo paminėti, kad savivaldybės taryboje priimtus sprendimus bus privaloma vykdyti. Į minėtą pasitarimą nebuvo kviesti žadamų pertvarkyti mokyklų vadovai, opozicijos Tarybos nariai.
Švietimo skyriaus vedėjas gimnazistams siūlė eiti mokytis į profesines mokyklas
Pasitarime buvo kalbama, kad reikia taupyti lėšas ir kad geriau kaimo žmonių vaikai tegul eina mokytis profesijos, o ne į gimnazijas. Atseit reikia sumažinti vadinamąsias tuščias vietas klasėse, o lėšas, kurios bus sutaupytos, panaudoti ugdymo sąlygoms gerinti, naujoms ugdymo programoms. Pasak savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Laisvūno Vaičiūno, nėra gerai, kai mokiniai ir jų tėvai neįvertina profesinio išsilavinimo teikiamų galimybių: „Mokinys, kuris sunkiai baigė dešimt klasių, geriau eitų mokytis profesijos ir per dvejus metus įgytų amatą, o ne dar dvejus metus praleistų besimokydamas dalykų, kurie jam tikrai nėra lengvai įkandami“, – sakė jis. Nepagalvota apie tai, kad vaikai iš sunkiau gyvenančių šeimų bei atokesnių vietovių turės dar sudėtingesnes sąlygas mokytis.
Tarybos nariai apie mokyklų ateitį mąsto skirtingai
Darbo grupės pasitarime dalyvavę Tarybos nariai socialdemokratas Saulius Luščikas ir „valstietis“ Kęstutis Dambrauskas siūlomą pertvarkos planą įvertino palankiai, o konservatorius Justinas Kvėglys nuo komentarų susilaikė. Darbo grupės nariai informavo, kad dabar siūlomas pertvarkos planas, kuris bus teikiamas Tarybos teismui, yra palankus mokytojams ir tėvų bendruomenėms, nes nuspręsta iki 2025 metų mokyklų statuso nekeisti. S. Luščiko nuomone, nėra gerai, kad nusileista iki 2025 metų atidėti sprendimų dėl mokyklų pertvarkos priėmimą. Jo nuomone, mokymo kokybė yra geresnė didesnėse mokyklose. Bandymą išsaugoti mokyklas be pakeitimų jų struktūroje politikas pavadino „politikavimu“. Tarybos nario „valstiečio“ K. Dambrausko nuomone, priimtas racionalus, objektyvus sprendimas. Mokyklose kiekvienais metais bus stebimas mokinių skaičius, mokymosi rezultatai ir iki 2025 metų mokyklų tipas nebus keičiamas. Dabartinį planą, kuris iki 2025 metų pokyčių mokyklose nenumato, jis pažadėjo palaikyti. Pasak K. Dambrausko, ypač netikslinga kažką keisti mokyklose, kurios ribojasi su kitais rajonais, nes mokiniai gali pasirinkti kito rajono ugdymo įstaigas.
Mokyklos bus stebimos
Kadangi Radviliškio rajono Sidabravo bei Grinkiškio J. Poderio gimnazijų bendruomenės išsakė nuomonę, kad nenori tapti pagrindinėmis mokyklomis, tiekiamas sprendimo projektas, kuriuo siūloma šiose ugdymo įstaigose 2022–2025 m. vykdyti stebėseną ir kasmet svarstyti dėl III gimnazijos klasės komplektavimo. Šiose gimnazijose pertvarka atidėta iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Po padidinamuoju stiklu atidūrė ir Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazija, Alksniupių ir Pociūnėlių pagrindinės mokyklos, Radviliškio r. Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių pradinio ugdymo skyrius. Kyla klausimas – ar vadinamoji „stebėsena“ reiškia tai, kad bet kuriuo metu gali būti sumažinta klasių, dėl ko mokytojai netektų darbo, o mokiniai vykti į kitas mokyklas? O gal savivaldybės vadovai laukia rinkimų ir kitos Tarybos sudėties, tada dar kartą bandys naikinti mokyklas?
Rita Grigalienė
