Šalčininkuose gyvenanti moteris patyrė vienas baisiausių akimirkų,
kokias gali patirti mama. Iš jos buvo paimti vaikai. Tik dėka bendrų
pastangų su vaiko teisių gynėjais, mobiliąja komanda,
priklausomybių ligų specialistais Svetlana džiaugiasi į namus
sugrįžusiais savo vaikais, ramiu gyvenimu. Šiandien blaiviai
gyvenanti moteris susijaudinusi pasakoja savo istoriją ir negaili
padėkos žodžių padėjusiems jai žmonėms. Anąkart pasirinkusi
alkoholį, šiandien ji neabejoja, kad tokios klaidos nebedarytų, nes
niekas kitas, bet vaikai yra svarbiausi jos gyvenime. Kaip atpažinti ir
kovoti su priklausomybės pavojumi pataria Liudas Vincentas
Sinkevičius, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirbantis
priklausomybių specialistas.
Vaikai paimti dėl girtuokliavimo ir smurto
Svetlana Kliukovskaja kartu su sutuoktiniu Jaroslavu augina tris vaikus.
Vyriausioji Svetlanos dukra jau suaugusi, išvykusi į užsienį,
tačiau labai palaiko mamą jos išgyvenimuose ir rūpesčiuose.
„Gyvenau Vilniuje, tačiau po santuokos su vyru nusprendėme parduoti
butą Vilniuje ir nusipirkti nuosavą namą Šalčininkuose. Kartu su
mumis į Šalčininkus persikraustė ir mano mama. Netrukus supratome,
kad norėtume gyventi atskirai nuo motinos ir išsikraustėme į
nuomojamą butą, o mamai palikome namą“, –pasakoja Svetlana.
Šalčininkai nedidelis miestelis, visi vieni kitus, pasak moters,
viską ne tik stebi, bet ir skundžia: „O mums dar ir labai nesisekė
su kaimynais. Patys girtuokliavo ir vis mus skundė, melavo, policiją
kvietė. Pernai vasarą pakliuvau į labai nemalonią situaciją.
Auginome mažą sūnelį, kito mažylio aš dar tik laukiausi,
nusprendėme kartu su vaiku nuvažiuoti pas draugą į sodybą maloniai
praleisti vakarą. Tą vakarą aš išgėriau porą kokteilių. Žinau,
skamba negerai, bet tuomet taip buvo“.
Bičiulio, pas kurį svečiavosi Svetlana, motina vakarėlio metu
iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pamatė, kad kartu yra ir jos
metukų amžiaus sūnus, tad iškvietė Vaiko teisių skyriaus
budėtojus. „Tada nieko blogo nenutiko, prasidėjo atvejo vadyba, mums
buvo pasiūlytos paslaugos, sūnus greitai grįžo į namus, gyvenimas
tekėjo savo vaga“, – prisimena moteris.
Rudenį nutiko dar vienas įvykis, šįkart buvo atimti visi trys
vaikai. „Šventėme įkurtuves po remonto bute. Išsiskirsčius
svečiams mes su vyru susikivirčijome, o jis konflikto įkarštyje
iškvietė policiją. Pranešė pareigūnams, kad namuose smurtaujama
mažų vaikų akivaizdoje. Atvažiavo policijos pareigūnai, Vaiko
teisių specialistai ir iš mūsų buvo paimti vaikai – mano
dvylikametė dukra ir abu sūneliai: pusantrų metukų ir trijų
mėnesių amžiaus. Vaikai namo sugrįžo tik vasario pradžioje, kai
mes įvykdėme visas sąlygas ir priėmėme mums teikiamą pagalbą.
Vaikais tuo tarpu rūpinosi laikinieji globotojai“, – su nuoskauda
dėl paimtų vaikų ir savo pačių veiksmų pasakoja Svetalana.
Vaikų paėmimas buvo toks sukrėtimas, kad darė viską, kad tik juos
susigrąžinti
Vaikų paėmimą Svetlana su vyru išgyveno labai sunkiai. Pradžioje
moteris labai pyko ant savo vyro, kad jis paskambino policijai ir
pranešė apie smurtą: „Pats savo rankomis padarė taip, kad iš
mūsų paėmė vaikus. Ilgai nekalbėjau su juo, bet palaipsniui
susitaikėme. Visgi, laikas be vaikų mums leido geriau suprasti vienas
kitą, išsikalbėti, išsiaiškinti. Pajutome, kad atradome vienas
kitą iš naujo, kad tapome ramesniais. Vaikų paėmimas tapo tokiu
sukrėtimu, kad į daug ką gyvenime mes pažiūrėjome iš naujo“.
Pora pradėjo dirbti be išeiginių dienų, nebevartojo alkoholio,
priėmė Vaiko teisių gynėjų mobiliosios komandos specialistų
pagalbą, kartu ieškojo susiklosčiusios situacijos priežasčių ir
išeičių iš jos.
Vienuolynas pakeitė moterį neatpažįstamai
Vaiko teisių gynėjai Svetlaną nukreipė pas blaivybės mokytoją,
priklausomybės konsultantą ir smurto artimoje aplinkoje intervencinės
programos vedėją. „Iš jo daug sužinojau, supratau, kur klydau, mes
bendraujame iki šiol. Taip pat su vyru nusprendėme užsikoduoti“,
– priimtu sprendimu džiaugiasi moteris.
Vaiko teisių apsaugos mobilioji komanda porai pasiūlė kreiptis į
Dievo meilės misionierių seserų kongregaciją, kur suteikiama pagalba
priklausomybę turintiems žmonėms, kur perėjo dvylikos žingsnių
programą. „Praleidau ten dvi savaites, tik tiek galėjau sau leisti,
kad neprarasčiau darbo. Tačiau pasikeitimai buvo akivaizdūs – net
sutuoktinis pastebėjo, kad iš vienuolyno grįžau pasikeitusi.
Atsikračiau pykčio, kaltinimų ir pajaučiau, kad po truputį laimiu
kovą už savo vaikus“, – apie pasikeitimus pasakoja Svetlana.
Reikia atsakyti sau į klausimą, kas svarbiau: taurė ar vaikai
Vaikų Svetlanos ir Jaroslavo namuose nebuvo tris su puse mėnesio,
tačiau ta patirtis apvertė šeimos gyvenimą aukštyn kojomis.
Moteris, kuri niekada nesiskirdavo su savo vaikais turėjo kovoti pati
su savimi, kad atrastų tinkamą sprendimą ir atgautų vaikus.
Dabar, kai šeima vėl kartu, Svetlana jau gali patarti kitoms šeimoms,
pakliuvusioms į panašią situaciją. „Matau daug savo kaltės.
Jeigu būčiau nevartojusi alkoholio, juk niekas nebūtų paėmęs mano
vaikų. Praėjau sunkų kelią, kol atgavau vaikus, bet nei kiek
nesigailiu to, nes daug atradau, daug sužinojau, sutikau gerų
žmonių. Tiems, kas išgyvena panašią į mūsų situaciją patarčiau
tikėti savimi ir nenuleisti rankų. Atsiminkite, kad vaikai jus myli ir
laukia, kada galės grįžti namo. Mes suklumpame, bet su specialistų
pagalba galime atsistoti. Atsakykite į klausimą kas yra svarbiau:
taurė alkoholio ar vaikai ir viskas bus aišku“.
Priklausomybių specialistas: svarbu priimti galinčių padėti
specialistų pagalbą
Dažnai priklausomybės kamuojamas žmogus nepripažįsta savo
problemos, ieškodamas pasiteisinimų, kodėl taip dažnai svaiginasi,
slepia šią problemą po išgalvotomis priežastimis, nuovargiu ar
poreikiu atsipalaiduoti. Deja, priklausomybės pasekmės gali
įskaudinti pačius brangiausius žmones, vaikus, sugriauti gyvenimus.
„Priklausomybės sindromas išsivysto ne per vieną dieną, todėl
reikėtų atkreipti dėmesį į pradinę simptomatiką, kuri dažnai
nėra panaši į mums žinomus akivaizdžius sutrikimus ir siejasi su
nekaltai atrodančiais elgesio pokyčiais, tokiais kaip dažnėjančios
progos vartoti, vis labiau laukiama ir ieškoma apsvaigimo, po truputį
dažnėja svaigalų vartojimas, žmogus suvartoti vis didesnį kiekį
alkoholio vienu metu“, – sako Liudas Vincentas Sinkevičius, Vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirbantis priklausomybių
specialistas.
Paprastai specialistų pagalbą, pasak specialisto, priimti padeda
praradimai, tačiau pastarieji labai individualiai yra interpretuojami,
todėl yra įvairių istorijų kas žmogui tampa kertiniu praradimu
priimti gydymą: „Svetlanos atveju tai buvo paimti iš šeimos vaikai.
Kreiptis į specialistus anksčiau, iki patirtų praradimų, labai
trukdo visuomenės sąmoningumo stoka ir negebėjimas suvokti, jog
priklausomybė yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris yra gydomas
atitinkamose įstaigose, o ne namuose, būreliuose ar kitose
savamokslių grupėse“.
Kiekvienai šeimai, kurioje pasireiškia priklausomybės sindromas, V.
Sinkevičius pataria kuo skubiau priimti specialistų pagalbą ir
pradėti gydymą, nes kitu atveju ilgalaikes pasekmes turės ne tik pats
priklausomas asmuo, bet ir visi šeimos nariai.
„Egzistuojanti priklausomybių prevencija orientuota į pagrindinius
rizikos veiksnius, kurie turi didžiausią įtaką priklausomybės
sindromo formavimuisi. Galima būtų išskirti genetiką, socialinę
aplinką ir biologiją – besivystančią galvos smegenų sistemą.
Todėl atsižvelgiant į tai, jog realiai galime daryti įtaką tik
tinkamos socialinės aplinkos kūrime, didžioji dalis prevencijos turi
remtis į pagalbą šeimoms jas stiprinant, formuojant tinkamus
įgūdžius ar nukreipiant gydytis“, – sako priklausomybių ligų
specialistas.
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius
Tel. (8 5) 210 3070
(8 5) 233 2572
(8 5) 210 3090
El.p. komunikacija@vaikoteises.lt
VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
Labdarių g. 8, Vilnius
