Šiandien pakalbėsime apie tai, kaip galimai politikai socialdemokratai gali manipuliuoti jautriu klausimu – mokyklinukais ir darželinukais. Jau pats politinės organizacijos pavadinimas, deklaruojantis palankų požiūrį į socialinius gyventojų lūkesčius, iš anksto mobilizuoja aplink save būtent socialiai pažeidžiamo sluoksnio žmones. Vedini laukimo jausmo, kad šie politikai tikrai jiems atstovaus jų poreikiams, realybėje susiduria su priešingu rezultatu. Tačiau, kada nebesugebama to padaryti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, o rezultato laukia tavo rinkėjas, belieka vienintelis kelias išsaugoti savo reputaciją: politikuoti. Būtent pastaruoju metu toks procesas akivaizdžiai matomas Radviliškio rajono politiniame olimpe.
„Revoliucija“ mokinių maitinimo procese nepavyko
Matomai neatsitiktinai pasirinktas toks jautrus klausimas, kaip vaikų maitinimas rajono ugdymo įstaigose. Skaitytojui priminsime, kad prieš mėnesį socialdemokratai pateikė tarybos posėdyje sprendimo projektą dėl maitinimo organizavimo rajono mokymo įstaigose. Trumpai apie šį projektą galime pasakyti, kad buvo siūloma atsisakyti esamos organizavimo tvarkos ir priimti naują – organizacinį rūpestį perkeliant ant mokymo įstaigų vadovų pečių. Tam priešinosi ne tik mokyklų direktoriai, bet neigiamą požiūrį išsakė ir savivaldybės administracijos švietimo skyrius. O pateiktą sprendimo projektą sukritikavo tarybos narys Gediminas Lipnevičius. Anot politiko sprendimas yra skubotas ir egzistuojančio mokinių maitinimo proceso sugriovimas turės itin skaudžių neigiamų pasekmių. Tai ne tik iš mokinių atimama galimybė valgyti mokykloje, bet ir galimas įsivėlimas į teisinių ginčų procesą su esamu tiekėju. Taip pat buvo iškilusi grėsmė kainų augimui. Šio sprendimo kritiką sustiprino ir tas faktas, kad jau vyko paskelbtas konkursas dėl mokyklų maitinimo. Tarybos posėdžio metu tai jau buvo finalinis proceso terminas. Dabar žinoma, kad konkurse dalyvavo vienintelis tiekėjas, kuris ir paskelbtas nugalėtoju. O kiek redakcija disponuoja informacija, tai dar ir pasiūlyta pigesnė kaina, nei buvusi anksčiau. Vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi aštuonių tarybos narių pasirašytas siūlymas dėl maitinimo, tai nekonkretūs skundai, dėl neva nekokybiško maisto. Bet į juos taryba neatsižvelgė ir nepritarė socialdemokratų siūlymui, nes nebuvo pateikta konkrečių faktų.
Pragmatiškas požiūris netiko
Dėl tokio balsavimo rezultato, socialdemokratai ėmė pulti tarybos narį G. Lipnevičių, kaltindami politiką dėl vaikų maitinimo neva proceso žlugdymo. O juk socialdemokratų nepalaikė didžioji dauguma tarybos narių, taip stodami G. Lipnevičiaus pusėn. Tačiau G. Lipnevičius nepasidavė ir pateikė merui siūlymą sudaryti darbo grupę. Šios darbo grupės tikslas: nustatyti galimas vaikų maitinimo problemas ugdymo įstaigose. Taip pat siūloma pasitelkti ir kompetentingus specialistus bei mokinių tėvelius. Na, atrodytų, kad tai yra socialdemokratų pusėn žengtas žingsnis. Vis tik kaip bebūtų ir vieni ir kitas yra bendrose opozicijos rogėse ir dirbdami solidariai galėtų pasiekti pozityvių rezultatų. Tuo labiau, kad toks siūlymas tai kaip ištiesta pagalbos ranka nemokšiškai ir skubotai parengusiems perversmą, jau nusistovėjusiame procese.
Pasiklydo tarp lėkščių
Tačiau socialdemokratai čia nusimeta visas kaukes ir parodo tikrąjį savo veidą. Jiems nereikia kokybiškos paslaugos vaikų naudai. Jie nori tik dėmesio: „ The Show Must Go On!“. Gal būt tai nevisiškai vykęs palyginimas su didžiojo Fredžio Merkurio paskutine sudainuota daina. Bet esmė šių žodžių, kad koncertas turi tęstis, tai tiksliau apie Sauliaus Luščiko kompaniją ir nepasakysi. Nes kitokių žodžių nesurasi aktyviam pasipriešinimui dėl tokios darbo grupės sudarymui. Tokia šio socialdemokrato ir jo kai kurių kolegų pozicija tik pabrėžia, kad Radviliškio politiniam dariniui „Luščikas ir Ko“ (ten yra daugiau jo pasekėjų, nesugebančių net savo smegenimis pamąstyti) vaikų maitinimo klausimas tik politikavimo įrankis ir nieko daugiau. Juk net mero pavaduotojas Vytautas Kriščiūnas sukritikavo socialdemokratus ir pritaria tokios komisijos sudarymui:
„Juk tai nieko nekainuoja“ – G. Lipnevičiaus siūlymui uždega žalią šviesą vicemeras. Tačiau asmeninių ambicijų įkaitai socialdemokratai net nepastebėjo to numesto gelbėjimosi rato savo pačių rankomis skandinamos idėjos gelbėjimui.
Bandymas gelbėti skęstančią reputaciją?
Pajutę, kad galimai reputacijos klausimas gyventojų akyse pakibo ant plauko, S. Luščikas staiga stoja G. Lipnevičiaus pusėn ir palaiko jo poziciją darželinukų maitinimo klausime. Netgi desperatiškai ieško galimybių iš kur būtų galimą paimti lėšų dotacijai, prisipažindamas padaręs negerą darbą: pritardamas vienos mokyklos uždarymui. Tiesiog pamiršo socialdemokratai, kad prieš mėnesį pateikė siūlymą, kurio priėmimas būtų daugiau ištuštinęs savivaldybės biudžetą. Bet tuomet reikiamų lėšų šaltiniai „socdemų“ visiškai nedomino. Kaip ir dabar nedomina tos tariamos ar esamos problemos mokyklų valgyklose. Ir kas paneigs, kad tai ne populizmas?
Dar daug būtų galima analizuoti gražiais žodžiais apipintų, bet mažaverčiais argumentais paremtų socialdemokratų išsišokimus, bet tikrai nėra tikslo tyčiotis iš tokios politinės trumparegystės. Juk iš bet kokio žmogaus ydų šaipytis nepadoru. Tačiau politinėje arenoje manipuliuoti vaikais, o tiksliau jų tėveliais dar daugiau nepadoru. Todėl ta praskleista politinio spektaklio užuolaida tik parodo intrigantų, pasivadinusių socialdemokratais, tikrąjį veidą, be grimo.
Robertas Samuilis
