VšĮ „Radviliškio ligoninė“ nuo 2017 metų uždarytas Vaikų ligų skyrius ir iš visų Radviliškio rajono vietų vaikai gydyti vežami į Šiaulių vaiko ir motinos kliniką.
Artėjant LR Seimo rinkimams, rajono meras A. Čepononis, kartu ligoninės direktoriumi V. Smalinsku, surengė tikrą šou, pasitelkę net komercinę televiziją, kaltindami Sveikatos apsaugos ministeriją bei Valstybines ligonių kasas dėl draudimo iš naujo atidaryti prieš kelerius metus konservatorių,
socialdemokratų ir kitų politikų uždarytą tokį svarbų ligoninei skyrių.
Nebeliko trijų skyrių
Po politikų sprendimo prieš kelerius metus Radviliškio ligoninėje nebeliko ne tik Vaikų ligų, bet ir akušerijos bei Nervų ligų skyrių. Šių skyrių panaikinimas „patalpino“ ligoninę į „juoduosius sąrašus“. Prie ligoninės vairo stojus konservatoriams lojaliam vadovui, lyg burtų lazdele mostelėjus, Tarybai buvo siūloma ligoninę „reanimuoti“. Tačiau skaitytojams norime priminti partijas bei Tarybos narius, kurie nusprendė, kad Radviliškio ligoninėje Vaikų ligų skyrius būtų uždarytas. Už tai balsavo A. Čepononio vadovaujami konservatoriai, socialdemokratai, „valstiečiai“, „darbiečiai“, liberalai ir kiti. Kadangi, kaip jūs žinote, partijoms atstovauja Tarybos nariai, tai už Vaikų ligų skyriaus uždarymą Radviliškio ligoninėje balsavo Tarybos nariai: S. Dišlė, A. Grabauskas, A. Januševičienė, D. Jurėnas, S. Skarelienė, K. Dainius, J. Staškūnienė, A. Jegnoras, K. Dočkus, K. Augulis, V. Janulaitienė, R. Tarbūnienė, R. Vaičiurgis, A. Ruseckas, S. Zajančkauskas, D. Čapaitis, J. Malinauskas, E. Martynkinas, A. Fergelis.
Ligoninės direktorius ir meras mulkino gyventojus
2019 metų pavasarį, prieš pat savivaldybės Tarybos bei mero rinkimus, rinkimuose dalyvavę naujasis ligoninės direktorius V. Smalinskas bei rajono meras A. Čepononis, savivaldybės finansuojamame savaitraštyje „skiedė“, jog Radviliškio ligoninėje jau atidarytas Vaikų ligų skyrius. Tik šių politikų
paskleista informacija pasidomėjus savaitraščio „Radviliškio kraštas“ žurnalistams, paaiškėjo, kad nėra nei Vaikų ligų skyriaus, nei gydytojų. Buvo gautas atsakymas iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, kad „minėtų paslaugų poreikio Šiaulių teritorinių ligonių kasų veiklos zonoje nėra, leidimas VšĮ Radviliškio ligoninei teikti stacionarines vaikų ligų II paslaugas nesuteikiamas“. Po Vaikų ligų skyriaus uždarymo prabėgus daugiau nei dviem metams, konservatorius meras A. Čepononis bei ligoninės direktorius V. Smalinskas televizijos eteryje pareiškė, kad kovosiantys su Sveikatos apsaugos ministerija dėl vaikų skyriaus „reanimavimo“ Radviliškio ligoninėje, kuris buvo uždarytas jų kolegų sprendimu. O po to viskas vyko lyg „cirke“. „Vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos genocidas prieš sergančius žmones. Ministerija galėtų atiduoti mums patiems skirtas lėšas ir mes patys puikiai susitvarkytume“,- sakė rajono meras. Merui paantrino ir ligoninės direktorius V. Smalinskas. Pasak jo, Vaikų ligų skyriaus atidarymui puikiai pasiruošta: vaikams įrengtos palatos,
surinktas personalas, gautas higienos pasas, vaikai galėtų gydytis arčiau namų. Beje, į Vaikų ligų skyriaus „gelbėtojo“ vaidmenį įsijautė ir LR Seimo rinkimuose dalyvausiantis Radviliškio rajono socialdemokratų partijos skyriaus pirmininkas K. Račkauskis, kuris nekėlė jokio klausimo, kai jo kolegos pritarė Vaikų ligų skyriaus uždarymui. Dar negana to, socialdemokratai, neseniai balsavę už Vaikų ligų skyriaus uždarymą, viešoje erdvėje paskelbė, jog klaus gyventojų nuomonės, kurios pamiršo paklausti prieš daugiau nei dvejus metus.
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus komentaras
„Mane tikrai nustebino viešoje erdvėje paskleista informacija, kad neva kažkas iš Vilniaus kalti, jog Radviliškio ligoninė neturi Vaikų ligų skyriaus. Beje, mero kaltinimai dėl skyriaus uždarymo, mesti buvusiai ligoninės direktorei, yra nekorektiški. Buvusi direktorė tokių svarbių sprendimų nepriiminėjo, juos priėmė Taryba, tad merui dangstytis buvusia direktore tiesiog nevyriška. O juk visai dar neseniai buvusios Tarybos nariai, tuo metu rajoną valdę socialdemokratai ir konservatoriai, nutarė uždaryti net tris Radviliškio ligoninės skyrius, tame tarpe – ir Vaikų ligų. Man tikrai gėda dėl tokio trumparegiško kolegų sprendimo ir aš tikrai tokio sprendimo – uždaryti skyrius – nebūčiau palaikęs. Šiuos viešus kolegų pasisakymus vertinu kaip radviliškiečių klaidinimą bei politines akcijas, susijusias su artėjančiais LR Seimo rinkimais“,- savaitraščiui „Radviliškio kraštas“ redakcijai sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
LR Seimo narės, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės komentaras
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo LR Seimo narės, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės nuomonės apie tai, kodėl Radviliškio ligoninėje neleidžiama atidaryti Vaikų ligų skyriaus.
„Kas bus, jeigu mes Vaikų ligų skyrių atidarysime ir jis neteiks paslaugų, nes nėra vaikų? Aš pakviesčiau merą, visą Tarybą dirbti žymiai efektyviau, kad būtų pakviesti investuotojai, augtų ekonomiką, kultūra, gerbūvis, tada rajone turėsite daug jaunų žmonių, kurie gimdys vaikus ir galėsite atidaryti Vaikų ligų skyrių. Jeigu nėra vaikų, apie kokią gydytojo kompetenciją galima kalbėti? Ar jūs norėtumėte gydytis pas gydytoją, kuris suteikia vieną paslaugą vieną kartą per savaitę, tuo tarpu Šiauliuose per dieną atliekama
dešimt tokių paslaugų? Manau, savivaldybė, ypač meras, yra atsakingas, kokia situacija rajone: daugėja žmonių ar mažėja, įsikuria jie ar ne, ar turi darbų ar neturi, gimdo vaikus ar negimdo. Man atrodo, kad čia karalius nuogas“,- sakė LR Seimo narė A. Kubilienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinių ligonių kasų komentaras
Redakcija sulaukė ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinių ligonių kasų komentaro, dėl kokių priežasčių neleidžiama Radviliškio ligoninėje atidaryti Vaikų ligų skyriaus: „Radviliškio ligoninės prašymą leisti steigti vaikų ligų skyrių nagrinėjo Leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo / atsisakymo išduoti komisija (Komisija). Ją sudaro Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos (VLK), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovai. Spręsdami tenkinti įstaigų prašymus dėl naujų paslaugų teikimo ar ne, Komisijos atstovai vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintais nuostatais. Juose teigiama, kad jeigu paslaugų vartojimo rodiklis yra didesnis nei šalies vidurkis, lygus jam arba mažesnis ne daugiau kaip 10 procentų, daroma išvada, kad paslaugų poreikio nėra.
2018 m. „Sveidra“ duomenimis, Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonos (jai priklauso ir Radviliškis) stacionarinių vaikų ligų II paslaugų vartojimo rodiklio reikšmė yra 5,44 proc. mažesnė nei šio rodiklio reikšmė šalies mastu, t.y. paslaugos poreikis yra nepakankamas atskiram skyriui steigti. Todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti ligoninės prašymo.
Ši situacija dar kartą išryškino sisteminę sveikatos priežiūros sektoriaus ydą – visos ligoninės nori teikti visas paslaugas. Nepaisydamos, yra tam poreikis, ar ne. Gydymo įstaigos savo veiklą organizuoja teikdamos paslaugas, už kurias joms pagal atitinkamus įkainius sumoka teritorinės ligoninių kasos. Kuo daugiau paslaugų įstaiga gali suteikti, tuo daugiau lėšų ji gauna. Tai leidžia įsigyti reikiamą įrangą, užtikrinti darbo vietas aukštos kvalifikacijos gydytojams specialistams bei, svarbiausia, teiki kokybiškas
paslaugas. Jei gydymo įstaigos paslaugomis naudojasi mažai pacientų, t.y. joms nėra poreikio, tuomet nėra galimybių net ir tam nedideliam srautui pacientų užtikrinti kokybišką gydymą, nes: gydymo įstaiga negali įdarbinti specialistų visu etatu (jiems tenka važinėti iš kitų gydymo įstaigų), negali užtikrinti paslaugų nepertraukiamo teikimo, o dirbantys medikai dėl mažo pacientų srauto negali kelti savo kvalifikacijos ir gerinti paslaugų kokybės. Jų darbo užmokestis taip pat negali būti konkurencingas – kuo mažiau paslaugų teikiama, tuo mažiau gaunama lėšų iš TLK. Tai – uždaras ratas, dėl kurio nukenčia tiek medikai, tiek pacientai. Šią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija siūlė išspręsti reorganizavus gydymo įstaigų tinklą – teikti specializuotas paslaugas ten, kur gali būti užtikrinta aukščiausia jų kokybė, perprofiliuoti sunkiai besiverčiančias gydymo įstaigas, kad jos atitiktų vietos gyventojų poreikį ir pan. Deja, reformai nebuvo pritarta. Suprantamas yra ir pacientų noras turėti ligoninę arti namų, ir Radviliškio medikų noras imtis teikti naujas paslaugas, tačiau yra rizika, kad pacientų lūkesčiai gauti kokybiškas diagnostikos ir gydymo paslaugas dėl nepakankamo pacientų srauto nebus užtikrinta, juolab, kad kalbama apie vaikus. Tam yra daugiaprofilinė Šiaulių ligoninė, turinti reikiamą įrangą, kvalifikuotus medikus ir galinti užtikrinti kokybiškas gydymo paslaugas tiek suaugusiems, tiek vaikams“.
Agnė Dapkutė
