Jau kelinta savaitė, kai mažam ir senam visiškai suprantamais tapo žodžiai karantinas, saviizoliacija. Kai metų pradžioje išgirdome žodį koronavirusas, tik suklusome.Galvojome tada: vėl nauja gripo atmaina. Šiek tiek neramiau pasirodė, kad visas milijoninis Kinijos miestas užsidarė karantine.Gatvėse nei žmonių, nei mašinų, nedriba parduotuvės, kavinės, restoranai, įmonės, visuomeninis transportas. Ėmėme sekti informaciją, vis galvodami, kad Kinija toli ir tas virusas Europos nepasieks.
Tačiau ramybė pasibaigė, kai išgirdome pranešimus apie pirmąsias ligos apraiškos Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse. Dar labiau gąsdino statistiniai duomenys: užsikrėtė, susirgo, mirė, neištirti. Šiurpino žinia, kad su mirusiais nevalia atsisveikinti. Jie guldome į karstus, vežami sudeginti, o benamiai užkasami daugiavietėse duobėse. Kas tai? Šėtono šėlsmas, Dievo korone? O kaip atlaikys mūsų Lietuvėlė? Netruko ir pas mus atsirasti sergančiųjų. Pasiekė ir kita žinia: trūksta kaukių, apsauginių chalatų, pirštinių, užsikrėtė dešimtys medikų. Pradžioje dar buvo abejonių, ar kaukės padės. Čiaudėme ir kosėjome į vidinę alkūnės pusę. Po to pirkome kad ir brangiausios kaukes, plovėmės rankas, dezinfekavome pasiskolintu dezinfekciniu skysčiu.
Paskui patys siuvome kaukes. Kad padėtis rimta, rodė ir ištuštėję kiemai, gatvės, parduotuvės. Anksčiau iš balkono dažnai stebėdavau mamas, vedinas vaikučius į darželį, mokinukus, skubančius į pamokas, einančius savais tikslais suaugusius. O dabar – mirtina tyla, tušti skersgatviai, žaidimų aikšteles, kiemai. Kas tai -baime? Gal ir ji. Bet ir nurodymų, kasdien primenančių, kaip elgtis epidemijos, virtusios pandemija, metu vykdymas.
Stovėdama prie lango galvojau, kad ir dabar lietuviai vieningi, kaip tą 91-ųjų metų sausio 13-ą. Tik tada vieningai susikibome už rankų prie bokšto apginti laisvę, stojome beginkliai prieš tankus, o dabar stojome kovon su virusu užsidarydami namuose, kad apsaugotume save ir kitus.
Viskas lyg ir gerai. Tik neramino atsiradusi priešprieša Seime. Kaltinimai valdantiesiems, kad laiku neužpirko reikiamų priemonių, kad nesusitvarko su pandemija. Kai pagalvoji, joks Saliamonas negalėjo numatyti, kad prireiks milijoninių skaičių kaukių, respiratorių, kombinezonų, pirštinių, plaučių vėdinimo aparatų, tyrimams reikalingų medžiagų.Gal ir būta trūkumų, bet neklysta tas, kas nedirba. O tokios pandemijos Lietuvoje ar pasaulyje nesitikėta ir nebūta…
Užtai džiugino iniciatyvos steigti medikams remti fondus. Džiugino indivindualios ir smulkių įmonių iniciatyvos siūti kaukes medikams, gaminti skydelius veidui pridengti, pertvarkius gamybos procesą pradėti gaminti dezinfekcinius skysčius.Visi suvokiame, kad vyksta ir vyko neįprastas karas ne mūšio lauke su tankais, lėktuvais ir raketomis, o karas žmogaus su neatpažintu, neištirtu priešu -virusu. Valstybė tvarkosi, pastangos, kaip ir klaidos, matosi.Tauta kasdien infromuojame apie esamą padėtį.
O internetiniai puslapiai „verda“. Kiek čia kaltinimų ir prakeiksmų vyriausybei: už pargabentus į Lietuvą išvykėlius-turistus ir emigartus, kiek pažadų „susitvarkyti“ su tais, kurie parvežė virusą. Mes juk ne čečėnai, kurie pirmą susirgusį koronavirusu kėsinosi užkasti gyvą į žemes. Mes ir ne indai, kurie, pamatę gatvėje važinėjantį uždraustu metu, nuplakė parklupdę ant grindinio.
O man džiugu buvo dėl tų, kurie veržėsi į Lietuvą. Pasirodo, Tėvynė visada yra Tėvyne ir joje būsi saugus ir reikalingas. Žinoma, piktino tie, kurie reikalavo ypatingų saviizoliacijos sąlygų, maisto ar gėrimo. Nesuprantamas kraštiečių noras per Velykas nuvykti ten, kur negalima. Taip ir norėtųsi paklausti, ar jie radijo, televizijos žinių nesiklauso, ar visai buki ir nesupranta, kodėl priimti tokie nutarimai. Ir apie kokius čia demokratijos pažeidimus galima kalbėti?
Aš žaviuosi LTR darbuotojų iniciatyvomis karantino metu. Sukurtos specialios laidos moksleiviams, įjungti populiariausi atlikėjai į projektą „Dainuokime kartu“. Įdomūs lietuvaičių pasirodymai atsiųstuose videoįrašuose. Paįvairino savo programas „Duokim garo“, „Vakaras su Edita“. Pasiūla didelė, tik rinkis.
Veiklos būdų daug. Reiktų išdezinfekuoti daugiabučių laiptines, BŪSTAS taip ir neparuošė bukletų, kaip elgtis laiptinėse (vis dar spjaudoma ant grindų, mėtomos nuorūkos)…
…Vakaras. Vėl stoviu balkone. Viename – kitame lange mėlynos švieselės, kituose dega stalinės lempos, trečiuose – tamsa. Žmonės karantinuojasi. Ačiū jiems. Miestas budi. Visi laukiam gerų žinių ir dienų..
J.KAUČIKIENĖ
