Radviliškio rajono turizmo traukos perlas – garsioji Tulpių žydėjimo šventė – šiemet buvo kaip niekad spalvinga. Spalvų jai suteikė ne tik žydintys gėlynai, bet ir šventės užkulisiuose vykusios intrigos ir skandalėliai. Tai šventinis furšetas atskleidė savivaldybės Tarybos narių susiskaldymą ir mero negebėjimą vienyti miesto ir rajono sprendimų priėmėjus, tai kiti ant stalų skaičiavo buvusio/nebuvusio viskio ir vyno taures, o spalvingiausiu šventės akcentu tapo iškviesta policija, kuri iš renginio vijo mero nemėgstamus politikus.
Kartu švęsti norėjo ne visi Tarybos nariai
Tulpių žydėjimo šventės metu tradiciškai rengiamas furšetas arba banketas saviems Radviliškio politikams: merui ir jo artimiesiems, Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos nariams bei kitiems kviestiems politikams ir įstaigų vadovams. Eilę metų šventės metu rajono savivaldybės Tarybos nariai neoficialioje aplinkoje aptardavo svarbiausius rajono reikalus, diskutuodavo apie ateities perspektyvas. Į valdžią atėjus Kazimierui Račkauskiui, ilgametė vienybė išsisėmė ir sudužo į šipulius. Praėjusiais metais meras K. Račkauskis dar ilgai juokino rajoną, pasklidus žiniai, kad jo pavedimu šventei alkoholį į „Vynoteką“ pirkti darbo metu buvo išsiųsta mero sekretorė. Šiemet furšeto metu paaiškėjo, kad merui vienyti ir sutarti su Taryba nesiseka: furšete nedalyvavo konservatorių frakcijos ir opozicijos nariai. Kalbėdamas apie šventinį furšetą, Tarybos narys, opozicijos lyderis Gediminas Lipnevičius, prasitarė, kad istorija parodė, jog tokie pasibuvimai vėliau tampa mero grupuotės intrigų arena, tad didelė dalis Tarybos narių nemato reikalo veltis į tokius absurdiškus išsišokimus. Dar prieš šventę klausėme mero, ką jis mano apie tai, kad furšetą kai kurie Tarybos nariai žada boikotuoti, tačiau meras į tokius pamąstymus nekreipė detalesnio dėmesio ir pabrėžė, kad tai pačių Tarybos narių valia. Į šventinį balių už mokesčių mokėtojų pinigus susirinko tik meras ir jo artimiausi grupuotės nariai.
Buvęs nebuvęs alkoholis
O kiek mokesčių mokėtojams kainavo politikų vaišės? Mero pateiktais duomenimis, šventiniam furšetui išleista 3 435,40 Eur, alkoholio furšeto metu nebuvo pirkta, o pats meras vaišinosi tik tuo, kas buvo ant stalo. Tačiau redakciją pasiekė kitokia informacija, šventės dalyviai teigė matę, kad ant politikierių stalų puikavosi vyno ir kito gėrimo, panašaus į viskį ar brendį, taurės. Gal politikai vaišinosi nealkoholiniu vynu, tačiau iš kur tuomet rado nealkoholinio viskio ar brendžio, o gal į taures vien iš įpratimo ir tik dėl vaizdo pilstė arbatą? Pats meras paklaustas, ar šventės metu vartota alkoholio, giežtai gynėsi nematęs ir nevartojęs nei lašo. Nors šventės dalyviai tvirtina priešingai.
Šventinis balius baigėsi policijos atvykimu
Didžiausią absurdo dramos lygį, tarsi kokiame policijos kriminale apie gėrusius ir vėliau kumščiais mojavusius sutuoktinius, pasiekti pavyko tuomet, kai kažkoks slaptas pranešėjas iškvietė policiją dviem šventėje pasirodžiusiems garsiems politikams: buvusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui ir politikui Nagliui Puteikiui. Keista, kai šventėje, kurioje įvairiausių pažiūrų ir partijų politikų buvo nors vežimu vežk, politikieriai garbingai reklamavosi ant scenos ir svaidė priešrinkimines kalbas bei šypsenas ir į kairę, ir į dešinę, Petras Gražulis ir Naglis Puteikis ne tik kad nebuvo pakviesti į politinį furšetą, bet ir policijos pagalba buvo vejami lauk.
Dėl ko ir kam jie neįtiko? P. Gražulis ir N. Puteikis šią istoriją apibūdino pasinaudodami garsiąja G. Orwell apysaka „Gyvulių ūkis“ . Pasak jų, Tulpių žydėjimo šventės metu išėjo taip, kad vieni politikai tapo lygesni už kitus, tiems „lygiesiems“ buvo galima viskas, o lygiems skriejo tik grasinimai policija. P. Gražulis teigė, kad policiją jiems iškvietė Radviliškio rajono meras, nes norėjo jų atsikratyti. Redakcija pakalbino policininkus, su kuriais P. Gražulis ir N. Puteikis įnirtingai ginčijosi. Pasak vieno iš policijos pareigūnų, į šventę juos iškvietė pati muziejaus-draustinio direktorė Laura Prascevičiūtė dėl to, kad minėtieji politikai šventės metu dalino savo reklamines skrajutes, agitavo balsuoti už juos artėjančiuose Europos parlamento rinkimuose. Tačiau pasiteiravus pačios direktorės, kas jai nurodė kviesti policiją į šventę kviestiems politikams, ji į šį klausimą neatsakė. Manoma, kad nurodymą susidoroti su politiniais oponentais policijos pagalba galėjo duoti pats meras.
Vat štai į tokią socialdemokratų ir kitų sisteminių partijų idėjinę diktatūrą ir politikų galimybės pasireklamuoti arena ir galimybe pabaliavoti už „valdiškus“ pinigus tapo Tulpių žydėjimo šventė. O ką ir bepridursi, kai atliktais darbais pasididžiuoti nėra galimybės, belieka rinkėjams tik pasiūlyti reklamines šypsenas.
Gertrūda Vileikienė
