Tiek laiko Radviliškio poliklinikoje dirba šeimos gydytoja Laima Rimkutė. Ta proga – trumpas tradicinis interviu, o tai, ką pasakojo gydytoja, pateikiame Jūsų teismui. Tad…
… apie save ir profesijos pasirinkimą…
Gimiau ir išaugau Šiauliuose, ten baigiau mokyklą, vėliau įstojau ir mokiausi LSMUL KK. Įdomios istorijos apie profesijos pasirinkimą negaliu papasakoti. Nuo vaikystės žinojau, kad užaugusi būsiu teisininkė, tačiau vyresnėse klasėse mane labai sužavėjo tikslieji mokslai, kur tikslą galima pasiekti keliais skirtingais būdais, kur reikia turėti žinių pagrindą, tačiau reikia ir loginio mąstymo, kad tomis žiniomis pasinaudotum. Taip pat didelę įtaką profesijos pasirinkimui turėjo vyresnioji sesuo, kuri mokėsi BPS, tad namuose dažnai girdėjau įvairias istorijas iš medikų gyvenimo, kas taip pat mane labai sudomino 12 – toje klasėje, kai reikėjo rinktis profesiją.
Kur stoti kažkaip nesuabejojau ir įrašiau tik vieną pasirinkimą – medicina. Panašiai buvo ir su specialybės pasirinkimu, nuo pirmų kursų norėjau būti pulmonologe, tačiau po kursų atlikus vasaros praktiką RŠL vidaus ligų skyriuje, supratau, kad noriu būti Šeimos gydytoja ir iki šiol manau, kad tai teisingiausias pasirinkimas mano gyvenime. Pabaigusi 6 metus studijų ir įstojus į rezidentūrą taip pat pradėjau dirbi RŠL priėmimo skyriuje, kur kaip gydytoja įgijau labai daug patirties, ten dirbu iki šiol.
…apie pirmus pacientus, liūdnas ir ne tokias liūdnas profesines istorijas…
Pirma mano pacientė buvo 75 metų širdies nepakankamumu sirgusi močiutė, kuri ligoninėje praleido 2 savaites laiko. Buvo labai įdomu stebėti teigiamą progresą, kai pradžioje visą parą sėdėdavo dėl dusulio, o po dviejų savaičių išėjo iš ligoninės ganėtinai sparčiu žingsniu. Smagiausių pacientų turėjau labai daug, tačiau paskutinis smagiausias buvo prieš 3 savaites.
Eilinio budėjimo skubios pagalbos skyriuje metu, gavo GMP pranešimą, kad vežamas Joniškio rajono pacientas, kuriam prieš 30 min. nusilpo dešinė ranka. Buvo pasiruošusi visa insulto komanda, atlikome reikiamus tyrimus, tačiau trombolizės neatlikome, o įtardami dešinės rankos kraujagyslių trombozę pervežėme į LSMUL KK. Pacientui sėkmingai pašalintas trombas ir atkurta rankos kraujotaka, tačiau pacientui kelios valandos po operacijos pasidarė silpna, atsirado skausmai, diagnozuotas aortos aneurizmos plyšimas ir pacientas keliavo dar kartą į operacinę ir pavyko išgelbėti jo gyvybę. Labai džiaugiuosi, kad pacientas atsidūrė laiku tinkamoje gydymo įstaigoje, nes daugelyje ligoninių jis nebūtų išgyvenęs, nes nėra kraujagyslių chirurgo. Liūdniausi pacientai turbūt yra onkologiniai, kai supranti, kad pacientui negali niekuo padėti, kai jau būna išbandytos visos gydymo galimybės.
…apie trejus darbo metus Radviliškyje…
Treji metai Radviliškyje prabėgo labai greitai turbūt dėl to, kad esu darboholikė ir man mano darbas labai patinka, dažnai ir ilgiau užtrunku darbe, kad tik padėčiau pacientams. Per 3 metus susiformavo stipri komanda, dirbanti kartu su manim. Labai džiaugiuosi, kad daugelis mano pacientų tapo tikrais šeimos nariais, kurie ateina ne tik dėl sveikatos problemų, tačiau pasipasakoja ir apie gyvenimiškas bėdas, daugelis visiškai nebijo klausti, nebijo diskutuoti apie ištyrimo ir gydymo galimybes. Tačiau man kaip gydytojai širdį paglosto paciento pasitikėjimas ir tikėjimas mano paskirtu gydymu
…apie darbo ypatumus pandemijos metu…
Pandemijos metu darbas labai pasikeitė – jei prieš kelerius metus būtumėte paklausę, ar įmanoma daugelį pacientų gydyti nuotoliniu būdu, žinoma, kad būčiau sakiusi neįmanoma. Tačiau karantino metu reikėjo greitai persiorientuoti, daugiau išmokti bendrauti nuotoliniu būdu. Žinoma, padaugėjo darbo kelis kartus, prie įprastų ligų gydymo prisidėjo ir labai daug socialinių, SODROS ir Visuomenės sveikatos cento darbų. Pirmo karantino metu prisidėjo dar ir registratorių darbas, kai žmogų galėjo pas specialistą užregistruoti tik šeimos gydytojas. Tada supratau, koks tas „geras“ jausmas bandyti valandą prisiskambinti į registratūrą ir vis išgirsti malonų balsą: visos registratorės šiuo metu užimtos. Tačiau šiuo metu po truputuką viskas grįžta į savo vietas, nes daugelis medicinos personalo yra vakcinuoti COVID -19 vakcina ir gali saugiai teikti paslaugas. Ne tik karantino metu, tačiau visada svarbiausia komandos dalis yra BPS dirbanti kartu su manimi. Didelį darbą, kuris dažnai yra nematomas, atlieka BPS. Labai džiaugiuosi, kad mano ir mano slaugytojos požiūris į darbą sutampa, ji taip pat daug laiko skiria darbui.
…apie laisvalaikį ir … palinkėjimai …
Kasdien laisvalaikio neturiu labai nedaug, kartais tenka dirbi ir kelias paras iš eilės su keliomis miego valandomis. Todėl savaitgaliais ir atostogų metu bandau kuo daugiau keliauti, kuo daugiau laiko leisti aktyviai. Stengiuosi daugiau laiko praleisti su šeimos nariais ir draugais. Aišku, visada, kai tik galiu, mėgstu pasiimti ir skaityti knygą. Šiuo metu skaitau G. D. Roberts „Šantaramą“. Norėčiau toliau išlaikyti savo šiltus santykius su pacientais, kad būtų tikėjimas ir pasitikėjimas gydytojais. Norėčiau, kad pacientai rūpintųsi savo sveikata ne tik tada, kai kažką pradeda skaudėti, tačiau didesnis dėmesys būtų ir ilgų profilaktikai.
Kalbino Vytautas MIKALAUSKIS
