Prie Radviliškio kultūros rūmų sausio 13-osios vakare, kaip ir prieš 26 metus, liepsnojo laužai, iškilmingo minėjimo metu buvo pagerbtos Sausio 13-osios aukos.
Prie kultūros rūmų su fakelais rankose išsirikiavo jaunimo atstovai, už jų – generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės Radviliškio 1-osios šaulių kuopos šauliai ir jaunieji šauliai.
Lietuvių tautos didvyriai buvo pagerbti tylos minute, prisiminta kiekvieno jų paskutinė gyvenimo diena. Po kiekvienos paminėtos pavardės, jaunuoliai į aukurą bėrė gintaro dulkes, o į viršų pliūptelėjusi liepsna dar kartą primindavo begalinį žuvusiųjų norą gyventi laisvoje šalyje.
Patriotines dainas ir muziką susirinkusiems skyrė Radviliškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Aidija” (vadovas Donatas Stakvilevičius), Vaidotas Katutis, jaunieji atlikėjai Viktorija Domrina, Gabrielius Verdingas.
Iškilmingame minėjime dalyvavo nemažai „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių. „Radviliškio krašto bendruomenės“ narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys Albertas Vitartas įteikė kuklias sąjungos dovanėles jaunimo atstovams, šauliams.
A. Vitartas su „Radviliškio krašto“ skaitytojais pasidalino prisiminimais apie 1991 m. siaubingas sausio dienas, praleistas Vilniuje, prie Parlamento.
„Į Vilnių važiavome 1991 m. sausio 11 d. su buvusios darbovietės, Šiaulių elektros tinklų, Sąjūdžio grupe. Kaip tik tą dieną dar dalyvavau Vilniuje vykusiame Lietuvos šachmatininkų federacijos suvažiavime. Po suvažiavimo visi šachmatininkai nuėjo prie Aukščiausiosios tarybos (taip tuo metu vadinosi Seimas). Prie Aukščiausiosios tarybos rūmų budėjome naktį iš sausio 11 į 12d.
Buvo daug žmonių, liepsnojo laužai, autobusais vis atvykdavo dar daugiau žmonių.
Sausio 12 d. rytą turbūt buvo gautas koks nors pranešimas, nes žmonėms buvo liepta gyva grandine apsupti Aukščiausiąją tarybą.
Baisu nebuvo, galbūt visiems drąsos teikė susitelkimas bei vienybė. Sausio 12 d. maldos žodį visiems tarė kunigas R. Grygas. Sausio 12 d. vakare išvykome iš Vilniaus, nuo Šeškinės kalno buvo matyti į sostinę važiuojančios rusų tanketes“,- prisiminė A. Vitartas.
Į Vilnių tą lemtingą sausio mėnesį radviliškietis vyko dar 3 kartus.
„Nuvažiavus į Vilnių jau po sausio 13 dienos, prie Aukščiausiosios tarybos buvo pastatytos dar didesnės barikados, buvo daug žmonių, ant armatūros virbų buvo prismaigstyta sovietinių dokumentų, įvairių padėkos raštų. Pastebėjęs, kad žmonės buriuojasi labai atviroje erdvėje, pasiūliau apsaugai aplink pastatą sustatyti autobusus, kad žmonės būtų apsaugoti. Tuometinis Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius davė įsakymą ir šis pasiūlymas buvo labai operatyviai įvykdytas.
Sąjūdžio štabas paprašė manęs ir dar vieno gynėjo nuo armatūros strypų nuimti dokumentus, kad niekas jais negalėtų pasinaudoti. Davė mums du bulvinius maišus, per naktį pririnkome juos pilnus dokumentų. Iš pradžių rinkome visus dokumentus, bet vėliau tik pasus, karinius bilietus. Aukščiausiąją tarybą saugoję žmonės net palaikė mus provokatoriais, buvau užpultas. Po incidento mums paskyrė apsaugą, kuri mus saugojo, kol nurinkome dokumentus.
Vilniuje susipažinau su Vladu Remeika, kuris savo „žiguliuku“ važinėjo Sausio 13 – ąją po Vilnių ir iš visur perdavinėjo žinias, buvo lyg ryšininkas. Dalyvavau ir Sausio 13-osios aukų laidotuvėse. Tai buvo tikrai gedulingas, skausmingas reginys, pagerbti žuvusiųjų susirinko minios žmonių, dalyvavo Seimo nariai“,- pasakojo sausio įvykių liudininkas, „Radviliškio krašto bendruomenės“ narys Albertas Vitartas.
Radviliškietis A.Vitartas siūlo visiems Radviliškio rajono gyventojams, dalyvavusiems Vilniuje ginant Aukščiausiąją tarybą, susiburti ir įkurti Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyrių. Šio susibūrimo tikslas – išsaugoti, užfiksuoti vertingus 1991 m. sausio mėnesio įvykių prisiminimus ir perduoti juos ateinančioms kartoms.
Norinčiuosius burtis į Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyrių, prašome kreiptis į „Radviliškio krašto“ redakciją.
„Radviliškio krašto“ informacija
