Praėjusią savaitę nuskambėjo dvi keistos žinios apie TS-LKD partiją. Pirmoji – Rimantas Dagys sustabdė savo narystę partijoje, o netrukus buvo ir išmestas. Kaip paaiškino pats Dagys, partijos vadovybė, o pirmiausiai Gabrielius Landsbergis, pavertė partiją liberalia ir bando įtvirtinti liberalumą kaip privalomą. Tai nebūtų skandalinga, jeigu partija nesivadintų „konservatoriais“, o jos programoje nebūtų skelbiamos tradicinės ir krikščioniškos vertybės. Bet yra.
Pastaraisiais metais G. Landsbergis įprato skelbti, kad partija yra „daugiabriaunė“, „skėtinė“, kad joje egzistuoja nuomonių įvairovė ir tos įvairios nuomonės puikiai sugyvena, kad vidinės diskusijos labai vertingos. Tai mažai įtikina. Visiškai neaišku, ką apskritai konservatyvioje ir krikščioniškoje partijoje veikia liberalizmas, kodėl jis turėtų joje „sugyventi“ ir turėti vietą? Kita vertus, kur tos išgirtosios diskusijos, kai iš tiesų konservatyvūs partijos nariai pradeda kelti klausimus? Diskusijos G. Landsbergiui patinka ir reikalingos tik tol, kol tarnauja liberalių idėjų populiarinimui partijos viduje. Priešingos diskusijos baigiasi karjeristų skundais ir pašalinimais iš partijos.
Dagys galbūt pirmasis toks už partijoje įsigalėjusio liberalizmo kritiką pašalintas parlamentaras, tačiau tikrai ne paskutinis. Partinės kontrolės kilpa veržiasi vis labiau. TS-LKD prezidiumas nutarė įvesti faktiškai tiesioginį valdymą Kauno skyriams, primesti jiems rinkimų kandidatus, programą ir vadovybę. Rinkimų štabo vadovas A. Vyšniauskas susekė ir įskundė partiečius, kurie drįso per rinkimus internete pasisakyti už G. Nausėdą. Įspūdingiausiai atrodė skundas dėl to, jog netrukus į Seimą grįšianti Vilija Aleknaitė-Abramikienė I. Šimonytės rėmimu suabejojo privačioje žinutėje. Persekiojimas už privatų susirašinėjimą yra arčiausiai, kiek mums kol kas yra pavykę sugrįžti į sovietmetį.
TS-LKD vadovybė ir ją palaikantieji neabejotinai kartos, kad joks liberalizmas partijoje nevyrauja, o krikščioniškos vertybės nėra išduodamos. Ne vienas kolega jau apkaltino Dagį neva bandant „privatizuoti krikščionybę“. Pasipylė straipsniai, aiškinantys, kad krikščionybė iš tiesų yra liberalizmui pritarianti religija, kad iš tiesų net nėra jokių krikščioniškų vertybių politikoje. Tai tiesmukas melas ir vargu, ar juo galima daug pasiekti. Ne vienas vyskupas ir kunigas jau viešai pareiškė, kad Dagys teisus, o TS-LKD virto liberalų partija. Tą patį byloja ir nuosekliai liberalūs TS-LKD atstovų balsavimai šeimos, tėvų laisvės auklėti vaikus, valstybinės kalbos, suverenumo ir kitais klausimais. Patys „konservatoriai“ gali tai neigti kiek nori.
Vytautas Sinica