Šiaulių rajono šiaurėje, už kelių kilometrų nuo Šiupylių, yra buvęs nemažas Rakandžių kaimas, kurio vietoje dabar stovi tik viena sodyba. Kaimą išgarsino Jonas Šliūpas, vienas iškiliausių lietuvių tautos žadintojų, jo tautinės sąmonės formuotojų gūdžiais carizmo laikais XIX a. pabaigoje– XX a. pradžioje.
Rakandžiuose gimęs 1861 m., ką tik panaikinus baudžiavą, pasiturinčių ūkininkų sūnus siekė mokslų Mintaujoje (dabar Jelgava), vėliau Maskvoje. Tapo Jono Basanavičiaus bendražygiu, redagavo laikraštį „Aušra”. Dėl valdžios persekiojimų pasitraukęs į JAV, ten daug metų diegė lietuviškąją sąmonę emigrantams iš Lietuvos. Grįžęs į Tėvynę buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu Latvijoje. Kelis dešimtmečius atkakliai kovojęs dėl savo tautos laisvės, jis taip pat atkakliai skelbė bendros lietuvių ir latvių valstybės idėją, deja, dėl skirtingais istorijos keliais ėjusių tautų, neįgyvendinamą.
Teko garbė pažinti jo sūnų, buvusį inžinierių, žymų JAV lietuvių visuomenės veikėją (mirė 2017 m.) Vytautą ir su bendrauti. Vytautas Šliūpas surinko didelį archyvą apie savo tėvą ir padovanojo jį tuomečiui Šiaulių universitetui. Buvo išleidęs atsiminimų knygą „Tėvas, kokį aš prisimenu”. Nors ir nenorėdamas, buvau priverstas viešai, konferencijoje, pasakyti, kad jo prisiminimuose yra didelė klaida. Mat V. Šliūpas rašė, kad jo tėvas Palangos miesto burmistru buvo nuo 1933 m. iki pat pirmosios sovietinės okupacijos1940 m. Tai netiesa. Archyve Vilniuje radau dokumentus, rodančius, kad Jonas Šliūpas vadovavo Palangos savivaldybei tik iki 1938 m. Po jo dirbo dar du burmistrai. Deja, klaidinga žinia iki šiol sklando ne tik internete, bet ir spaudoje. Nors žymusis visuomenininkas neparašė nė vieno mokslinio darbo, už nuopelnus tautai Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo ) universitetas suteikė J. Šliūpui medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų garbės daktaro laipsnį. J. Šliūpas, triskart mokslų garbės daktaras, bene vienintelis A. Smetonos laikų Lietuvoje.
Dėl laisvamanybės ir bekompromisio charakterio J. Šliūpas laikomas prieštaringa asmenybe, tačiau didžiai nusipelnęs tautai. Prieš 20 m. J. Šliūpui atminti buvusioje jo tėvų žemėje pastatytas paminklas primena šį žymų Žiemgalos sūnų ir jo darbus savo kraštui.
Jonas Sireika
