Raseinių kraštas padovanojo Lietuvai du didžius eiliuoto žodžio meistrus, literatūros klasikus – Joną Mačiulį Maironį ir Marcelijų Martinaitį.
Maironį mena, jo atminimas įamžintas Dubysos regioninio parko Pasandravio istoriniame draustinyje, kur yra poeto gimtinė Pasandravys ir tėviškė Bernotai. Nors Maironis kilęs iš laisvųjų valstiečių šeimos, gimė jis Pasandravio dvare. Mat Pasandravio dvaro savininkas Adolfas Astrauskas, pasiskolinęs iš darbštaus, sumanaus ir turtingo ūkininko Aleksandro Mačiulio pinigų, jų grąžinti nesugebėjo. Todėl mirusio dvarininko giminaičiai leido jam tris metus valdyti praskolintą dvarą. Valstiečių vaiko gimimas aristokratų lizde buvo tarsi likimo ženklas, žymintis jo nepaprastą ateitį. Jonukas pradėjo pažinti gražią, supančią dvarą, gamtą, kurią ypač puošė srauni Sandrava, vingiuojanti pro dvarą, stovintį ant jos aukšto kranto. Parsiradus iš studijų A. Astrausko sūnui, Mačiuliai grįžo namo – į Bernotus, Jonuko tėviškę.
Nuo gimtinės iki tėviškės – tik vienas kilometras. Jonukas, o vėliau jau Jonas dažnai keliaudavo iš vienos vietos į kitą, kirsdamas dvi upeles, Luknę ir Sandavą. Prie Luknės jis mėgo parymoti prie šaltinio. Jau tapęs žymiu žmogumi, profesoriumi ir garsiu poetu, dažnai būdavo aplinkiniuose dvaruose ir bažnyčiose, lankydavosi prie Dubysos, kuri jo kūryboje užima ypatingą vietą. Paskutiniais savo gyvenimo metais Betygalos bažnyčioje atlaikęs mišias per Onines (jo mamos vardas Ona), basas nuėjo prie šv. Jono šaltinio, esančio netoli Dubysos, o paskui ir prie Dubysos. Atsisveikino …
Didžiojo tautos žadintojo, poeto, taip pat vieno pirmųjų neprofesionalių Lietuvos istorikų (dar 1891 m. išleido Lietuvos istoriją, perleistą vėliau du kartus), istorine atmintimi tinkamai pasirūpinta. Saugoma ir Pasandravio dvarvietė, ir gimtinė Bernotuose su sesers sodyba, didžiuliu sodu. Sodyboje įrengtas Raseinių krašto muziejaus filialas.
Jonas Sireika
autoriaus nuotraukos
