Rajono politikai dažniausiai kartą per mėnesį renkasi į Tarybą. Bet prieš galutinai apsisprendžiant bendrame posėdyje dėl sprendimų projektų, diskutuojama ir komitetuose. Politikai labai įširsta, kai rimto darbo imitacija yra pavadinama tyliu avinėlių pasisėdėjimu ar beprasmiu galvų linkčiojimu. Taip manyti yra pakankamai rimta priežastis. Kai posėdžiuose dalyvauja meras, net valdančiajai koalicijai priklausantys politikai savų galvų nedrįsta iškelti aukščiau nematomos kartelės. Tačiau nutiko kai kas tikrai netikėto. Meras buvo priverstas susiprasti, kad ne jis, o įstatymas yra aukščiau. Atsisakęs vieno ištikimiausių ir artimiausių savo „leitenantų“ V. Smalinsko paslaugų, A. Čepononis turėjo pasigailėti. Susierzinęs dėl nepalankiai besiklostančio scenarijaus, jis išlėkė iš posėdžio kaip šuo pabrukęs uodegą ir į jį tądien nebegrįžo.
Atostogos
Kiekvienas žmogus turi teisę į atostogas. Nenuostabu, kad Europos žmonių festivalio pagrindinis organizatorius – meras – po šventės buvo gerokai išvargęs. Neįsivaizduojate, kokių milžiniškų pastangų reikia nuolat šypsotis ir reklamuoti šventę, duoti interviu, pristatyti per save Radviliškį ir panašiai. Galvojate, jog yra labai lengva plačia šypsena nuolat komentuoti, koks jis sumanus ir organizuotas. Vien šventės viešinimui išleista 17 tūkstančių eurų iš rajono biudžeto. Neįsivaizduojate, kaip sudėtinga išleisti 17 tūkstančių eurų iš bendros 113 tūkstančių eurų sumos, ir tik tam, kad būtų pompastiškai ir už mokesčių mokėtojų lėšas kuriamas veiklaus administratoriaus įvaizdis. Ne, tikrai nėra lengva, o kur dar ant galvos netikėtai užkritęs teismo procesas dėl ligoninės direktoriaus konkurso ir koalicijos laivo pavojingas siūbavimas. Atokvėpis buvo būtinas. Dangus taip pat nedavė jokių žinių, jog jo pavaduotojas K. Augulis pačiu netikėčiausiu laiku patirs skaudžią netektį. Tad sugrįžusio iš atostogų laukė „neblogas“ siurprizas.
Gyvos diskusijos
A. Rusecko ir J. Pravilonio komitetuose pirmą kartą per kadenciją įvyko gyvos diskusijos. Tiesa, tik dėl keleto klausimų, juk „tijūnu“ buvo pasirūpinta, bet pradžia tikrai buvo daug žadanti. Atostogaujančius merą ir vicemerą pavaduojantis V. Smalinskas kreiva šypsena stebėjo ir fiksavo pasisakymus. Jeigu kam girdėta, kaip „politrukai“ stebėdavo ir pranešinėdavo apie netinkamus sistemai asmenis, tai ši situacija turėtų tai priminti. Tiesa, pernelyg užsimiršusiems jis primindavo tvarką ir kad ne šiaip sau čia sėdi. Nors, atrodo, tikrai įsigilinęs į visas reglamento subtiliausias smulkmenas, V.Smalinskas, deja, nesugebėjo pastebėti, jog vienam iš posėdžių pirmininkavo asmuo, neturintis teisės to daryti! Tiesa, ir pats V. Smalinskas, tikėtina, neteisėtai ėjo rajono vadovo pareigas. Tarybos nario mandato jis atsisakė priešpaskutinę liepos dieną, o rugpjūčio 14 dieną galutinai buvo išmestas iš rajono politikų elito. Kai kurie eiliniai politikai, paklausti apie įvykusią kuriozinę situaciją, tik stebėjosi ir neslėpdami sakė: „meras tai būtų sutvarkęs.“ Tačiau gyva demokratija reikėtų tik pasidžiaugti, nes diskusijos buvo gyvos, politikai nebijojo pasisakyti dėl vieno ar kito aktualaus sprendimo projekto, nereikėjo derinti pozicijų. Išankstiniai nurodymai ir susitarimai, kaip nutildyti nepalankius kolegas ar suinteresuotus asmenis, tiesiog nesuveikė.
Pirmas gaisras užgesintas
Buvęs Tvarka ir Teisingumas partijos narys, o dabar vienas lojaliausių konservatorių, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Darius Jurėnas net nematė reikalo pasirodyti posėdyje. Kam, juk į komitetus kreipėsi susirūpinę rajono ūkininkai dėl 3,5 karto padidėjusių žemės mokesčio įmokų. Nomenklatūrininkus primenanti likusi politikų ketveriukė rimtai užsiėmė tuo, kas greičiausiai buvo tik pigus politinis cirkas: vadovauti komitetui niekas nenorėjo ir pirmininkaujančiojo vaidmens kratėsi kaip karštos bulvės. Bet mero interesams tenkinti labiausiai tiko K. Augulio kandidatūra. Juk šis politikas – patyręs „keliaklūpsčiautojas“, o ir patirties turi. Dvejus metus vietoje nušalinto mero net Tarybos posėdžius vesdavo. Nors priežastis, matyt, gerokai paprastesnė – neleisti pasisakyti tiems, kurie, laikydamiesi Reglamento, užsiregistruoja.
Nemaloni staigmena
Paskutinis posėdis tarsi nieko blogo nežadėjo. Rinktis nebuvo iš ko. Nors svarbiausios užstalės vietos užsiimtos, posėdžio eigą be jokių ceremonijų perėmė E. Martynkinas. Politikas įspėjo visus Biudžeto komiteto narius, kad buvęs pirmininkas V. Smalinskas persiuntė gautą piliečio prašymą dalyvauti ir pasisakyti tam tikrais klausimais. Mero A. Čepononio ir jo pavaduotojo K. Augulio prunkštavimai nelabai padėjo. Gerokai susierzinęs meras tėškė pasiūlymą: „tegul klausimus pateikia iš anksto“. Įsivaizduojate, teisės aktas rengiamas, komitetuose turi būti išnagrinėtas, bet meras nori viską iš anksto žinoti. Neturi teisės, bet nori. Tačiau nustebino pirmininkaujančiojo elgesys – jis pažadėjo, kad bus užtikrinta tvarka posėdžio metu ir meras negalės pasisakymais įžeidinėti piliečių. Šito pirmajam rajono asmeniui buvo gerokai per daug. A. Čepononis tvardėsi, bet matėsi, jog viduje virė, kad jautėsi lyg bulius koridoje, pamatęs raudoną matadoro skarą. Dar ištvėrė diskusiją dėl žemės mokesčio sumažinimo, bet vėliau išskriejo iš posėdžio kaip kometa. Toks pažeminimas, kad rajone kuriuo nors momentu nėra laikomas svarbiausiu, jis tiesiog neištvėrė.
To nebuvo per kelias kadencijas
Kaip įprastai, pirmyn atgal belakstantis K. Augulis, matyt, informavo nebegrįžtantį šefą apie įvykius salėje. Iš šalies stebint atrodydavo, kad sugrįžęs jis uoliai vykdydavo perduotas komandas. Ne vienas ir ne du yra pastebėję vicemero norą į jam lygius politikus žvelgti su panieka ir iš aukšto. Tad jis laikė normaliu reiškiniu bet kada įsiterpti į bet kurio komiteto diskusiją. Netikėtas socdemui akibrokštas buvo pirmininkaujančiojo E. Martynkino įspėjimas, kad vicemeras kalba net nepaprašęs teisės pasisakyti. Apie staiga pakilusį vicemero kraujo spaudimą išdavė jo violetinė veido spalva. Buvusio bendrapartiečio paklaustas, ar reglamentas galioja visiems, ar turi kokių nors pastabų dėl reglamento nesilaikymo, K. Augulis labai nepatenkintas pro dantis iškošė neaiškių garsų rinkinį. Nežinia, bet per kelių kadencijų valdymą patys aukščiausi rajono vadovai dar niekada nebuvo patyrę tokių stiprių neigiamų potyrių iš savo kolegų pusės. Jų elgsena išduoda siaurą suvokimą, jog neva meras ir jo pavaduotojas turi būti laikomi aukščiau įstatymo. Bet užteko vieno Tarybos komiteto posėdžio, kad abiems būtų mandagiai parodyta vieta.
Toliau stebėsime Tarybos narių nepasitenkinimą mero ir jo kolegų konservatorių valdymu ir veikla.
Marius Aleksiūnas
