Paskutinę liepos savaitę rajono Taryba skubiai buvo sušaukta į neeilinę sesiją. Ar vasariškas karštis, ar atostogų nuotaika turėjo daugiau įtakos, nežinia, tačiau darbingu posėdžiu nepavadinsi. Nuo mero A. Čepononio priklausoma „kišeninė“ Taryba nesigilino į jo panegirikomis iškraipomus faktus. Narcizicmu dvelkianti kalba apie Europos žmonių festivalio reikšmę turėjo dar šiek tiek protingai mąstančiam išmušti pagrindą iš po kojų. Kodėl? Nes pats kalbėtojas pamiršo, ką žadėjo tiems patiems radviliškiečiams prieš gerus dvejus metus…
„Aš pirmininkauju Tarybai“ – „skėlė“ meras opozicijai
Prieš prasidedant pompastiškam posėdžiui, opozicijos nariui J. Malinauskui pavyko užspausti merą A. Čepononį į kampą. Siekdamas atkreipti dėmesį į atliekamų kelio remonto darbų broką, J. Malinauskas pageidavo parodyti nuotraukas ekrane – juk aiškiau ir suprantamiau visiems bus. Akivaizdžiai susierzinęs bei neturėdamas jokių rimtų argumentų, kodėl to negalima daryti, meras jam drėbė įsakmiu tonu: „Manęs prašei? Neprašei… Aš pirmininkauju posėdžiui ir sprendžiu, kas galima ir kas ne!“ Negausiai susirinkusiai publikai beliko stebėtis autoritarinio charakterio turinčio A. Čepononio spontanišku priepuoliu. Nejaugi tiesiogiai rinktas meras neturėtų domėtis žmonių kasdieninėmis problemomis? Juk pats kone primygtinai prašė konstruktyvios kritikos. Deja, gavęs jos, iš karto ir paspringo. Gal jis nežino, bet Taryba yra pati puikiausiai vieta Tarybos nariams atstovauti jų rinkėjams. Ir tai daryti ne dėl rinkimų, o dėl žmonių interesų. To neleis meras, nes, jo nuomone, Taryboje negalima politikuoti. Kyla pagrįstas klausimas, o tai kur dar galima politikuoti, ir ar meras apskritai suvokia, kas yra politika, kaip interesai derinami savivaldoje, kaip jie aptariami . Gal jam politika yra kartu šaudyti bebrus miškelyje „ūsuotų bebrų“ stiliumi ar dalinantis pirkelėmis prie ežero su verslininkais? Bet J. Malinauskas to dar nežino, todėl merui labai knieti į vietą pastatyti išsišokėlį, nevengdamas net tokių subtilių dalykėlių, kaip spaudimas per kitų partijų narius arba per darbovietes. Radviliškio rajone tvirtai visas vadžias abejomis rankomis laiko Aukščiausio teismo baudžiamųjų bylų kolegijos klientas.
„Aš, bet ne mes“
Nuo pat posėdžio pradžios meras nesidrovėjo „griebti jautį už ragų“. Paprastiems mirtingiesiems, įskaitant net opozicijai priklausančius narius, Taryba nėra politikavimas. Jis tai neslėpdamas draudžia. Bet sau taiko išimtį. Juk pats meras nustatė nerašytas taisykles, kurių kiti privalo laikytis. Temidės tarnams leidus, dabar gali posėdžių salėje laisvai jaustis ir elgiasi joje kaip dramblys porcelianinių indų parduotuvėje: mina teisinės valstybės, teisės viršenybės, pagarbos kolegoms ir žmogui, pagarbos diskusijai ir kitai nuomonei principus. Bet išaukština save. Ir to tikisi iš visų kitų. Turi juk „jo“ rajonas žinoti, koks asmuo buvo kone svarbiausias festivaliui. Daugybė paprastų radviliškiečių žmonių vargo, kaito saulėje, statė scenas, kalė namelius, organizavo kultūrinius renginius, savanoriavo, padėjo užsieniečiams, rūpinosi maistu, pastoge ir kitais dalykais, užtikrino viešąją tvarką. Neapsieita ir be detalės, kurią knietėjo paminėti – tai festivalio koordinatoriaus nominacija. Matyt, tikras atsitiktinumas, kad koordinatoriumi pasirinktas „Radviliškio šiluma“ nereikšmingas specialistas A. Čepononis, o ne tuometinis meras D. Brazys. Nereikėjo dėti ypatingų pastangų, kad kaukė būtų nuplėšta. Lietuvos kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė V. Šetkienė patvirtino, kad įprastai koordinatoriumi skiriamas meras. Kodėl už D. Brazį buvo aktyvesnis A. Čepononis, dirbęs šilumos įmonėje, turinčioje didelių bėdų su skolininkais, klausimas retorinis. Tačiau, jei sugebėtų suvokti, jog kiekvieno prie šventės prisidėjusiojo indėlis buvo ne mažiau svarbus ir reikšmingas, ne liaupsėmis nuo savęs būtų pradėjęs, ne panegirika jam tiesiogiai pavaldiems kišeninės Tarybos nariams, o nuoširdžia padėka visiems organizatoriams.
Apsikvailinti ambasadoriumi tikrai stipru
Apie legendomis tapusius vicemero K. Augulio nusišnekėjimus net neverta kalbėti. Bet kad tam tikros charizmos turintis A. Čepononis taip nusišnekėtų cituodamas laikraščio mintis, nesitikėjo ir lojaliausi jo sekėjai. Prieš neeilinį posėdį buvo publikuotas straipsnis už mokesčių mokėtojų lėšas nusipirktoje žiniasklaidoje. Straipsnyje paminėtas ir interviu su 23 metų festivalio svečiu Styvenu iš Airijos apie jo požiūrį į Lietuvą ir joje gyvenančius lietuvius. Kas turi atsitikti galvoje, kad jį sumaišytum su Airijos Respublikos Nepaprastuoju ir Įgaliotuoju Ambasadoriumi Lietuvai seru David R. Noonan? Vasaros karštis, gausybė alkoholio rūšių, pilstytų festivalio metu, ar rytietišku stiliumi papuošta kėdė, kurioje pasijautė sultonu? Meras nepanoro atskleisti nusišnekėjimo priežasčių. Suprasdami tam tikrą diplomatinį protokolą bei žinant, jog į festivalį neatvyko nė vienas kviestas Lietuvos pirmųjų asmenų, privalėjome tikslintis. Iš Airijos ambasados buvo gautas patvirtinimas, jog Airijos Respublikos Ambasadorius nebuvo Radviliškyje ir nei telefonu, nei kitomis priemonėmis nebendravo nei su meru, nei su rengėjais, nei su žiniasklaida – tai patvirtino ir savivaldybės atstovė spaudai E. Zoltnerienė. Dar daugiau. Festivalio atidarymo dieną jo net nebuvo Lietuvoje! Bet lengvatikė mero aplinka jo žodžių klausėsi kaip ilgai laukto išganymo. Lygiai prieš metus A.Čepononis apsijuokė prieš visą Lietuvą į televizijos kamerą teigdamas, jog Radviliškis pirmą kartą buvo paminėtas 1009 metais!? Nors absoliuti dauguma žino, jog tai visos Lietuvos kaip teritorijos paminėjimo pradžia…
Pažadėjo, bet neištesėjo
Prieš dvejus metus šventės „pagrindinis dirigentas“ A.Čepononis teigė, jog Radviliškiui festivalis nekainuos nei vieno euro! Tuo metu porino, kad jį apėmė euforija ir baimė, kadangi dalyvaus daugiau nei 20 šalių atstovų. Matyt, nereikšminga smulkmena, bet skaičius kažkodėl nutirpo trečdaliu ir dalyvavo, įskaitant Lietuvą, 14 šalių atstovai. Tikrai kalta ne karšta vasara, o besaikis noras puikuotis skaičiais. Kaip kokio tarybinio ūkio fermos vedėjas sovietiniais laikais sumąstė didinti paršelių skaičių, kad tik geriau atrodytų centro „partkome“. Dar daugiau. A. Čepononis 2016 m. vasarą teigė, jog atvyks ne mažiau kaip 3 tūkstančiai dalyviai ir dar keli tūkstančiai svečių. Galvojate, leis jie patikrinti skaičius? Apsirinkate, jie dės visas pastangas, bet tiesa slypės kažkur anapus. Šiuolaikinės technologijos ir žmonių potraukis viską kelti į socialinę mediją rodo, jog iki tokių skaičių gerokai per toli – gal net kelis kartus. Ir kas galėtų paneigti, jog meras A. Čepononis taip nusišnekėjo ne iš blogos valios, o dėl įtampos teismo salėje? Toliau – dar gražiau. Jo buvo paklausta, kiek reikės investicijų tinkamai pasirengti festivaliui. A. Čepononis atsakė, jog: „atskirai lėšų pasirengti festivaliui nebus skiriama, ir, manau, kad nebūtų tikslinga.“ Vien tik ko verta petankės aikštelė V. Jakavičiaus centro teritorijoje už daugiau nei 50 eurų kvadratiniam metrui! O kur dar neužbaigta Aušros aikštė ir jos prieigos? Grįžtant prie žemiškesnių dalykų – dalyvių ir svečių maitinimas, šiltas ir šaltas vanduo, elektra ir panašiai turės būti apmokėti. Šią gražią sąskaitėlę apmokės visas rajonas. Ne verslas, apie kurį taip maloniai šnekėjo meras, o paprasti rajono gyventojai. Verslui, ypač statybų sektoriaus, buvo sudarytos festivalio proga sąlygos pasipelnyti. Net LR Vyriausybė paliko vienus kapstytis ir prie preliminariai 200 tūkstančių eurų festivalio biudžeto nepridėjo nė euro…
Marius Aleksiūnas
