Meras A. Čepononis po beveik dvejų su puse metų pertraukos pradėjo vadovauti Tarybai. Rajono aukščiausią valdžią atstovaujantiems politikams buvo pateikti 36 sprendimų projektai. Vienas buvo ir dėl taikos sutarties pritarimo. Savivaldybės administracija, dar pernai įsigijusi VW „Passat“ ir VW „Multivan“ transporto priemones, kreipėsi pritarimo į Tarybą.
Valdančiosios koalicijos net 17 narių pritarė šiam sprendimui. Civilinę bylą nagrinėjančiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai T. Žukauskienei dar iki numatyto pirmojo posėdžio rugsėjo 12 d. turėtų būti pateikta taikos sutartis tarp Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Transalda“ bei DNB banko. Administracijos juristo A. Matuzevičiaus teigimu, tai būtina siekiant išvengti neva didesnių nuostolių. Po tokio politikų apsisprendimo įsikišti į teisinius santykius, Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso prokurorai turės daugiau darbo. Jie atstovaus teisme viešą interesą nuo valdininkų asmeninių ambicijų bei neracionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.
Istorija prasidėjo dar 2016 m. sausio mėn., kai tuometinis administracijos turto skyriaus vedėjas V. Šablinskas kreipėsi į Tarybą su prašymu leisti įsigyti dvi transporto priemones. Aiškinamajame rašte nurodytas motyvas pakankamai racionalus – atnaujinti turimą automobilių parką, Bet prašoma suma buvo net 85 tūkstančiai eurų už VW „Passat“ ir VW „Multivan“! Priimant sprendimą 2016 m. kovo 31 d. posėdyje tuometinis opozicijos Tarybos narys A. Gaidžiūnas, klausė, kodėl perkami tokie brangūs automobiliai, nors esama rajone labai rimtų problemų su kelių būkle. Kitas „valstietis“ S. Zajančkauskas teiravosi, ar tikrai biudžeto lėšos naudojamos racionaliai, jei taupant administracijai skirtus asignavimus seniūnijose buvo atleidžiami sporto metodininkai. Tačiau administracijos direktorė J. Margaitienė, paraginta vicemero K. Augulio, trumpai atsakė: „Nuomonės nepakeičiau, pirksime automobilius!“
Valdantiesiems tada sekėsi daug sunkiau. Už tokį Tarybos sprendimą tuomet balsavo vos 11 Tarybos narių: konservatoriai S. Dišlė, a.a. V. Januševičius, D. Jurėnas, V. S. Skarelienė, A. Grabauskas, konservatoriams prijaučiantys V. Smalinskas ir J. Staškūnienė, socialdemokratai vicemeras K. Augulis ir J. Pravilonis su E. Ivanauskyte bei nepartinis A. Fergelis. Iš penkių tuomet susilaikiusių Tarybos narių net trys buvo iš valdančiosios koalicijos – socialdemokratai V. Janulaitienė su E. Martynkinu bei liberalas R. Vaičiurgis. Nepaisant opozicijos ir net dalies pozicijos prieštaravimų, sprendimas buvo priimtas ir trečiu jo punktu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė įpareigota organizuoti automobilių pirkimą vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Išaiškėjus, kad iš administracijai skirtų 85 tūkstančių eurų buvo „sutaupyta“ tik pora tūkstančių, kilo ne tik pasipiktinimas. Siųsti prašymai įvairioms kompetentingoms institucijoms atlikti įvykdyto pirkimo teisėtumą ir atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymui. Daugybė kartų rašyta ir šitame laikraštyje bei nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kurioje teigiama, kad: „Schema – tipinė, pažeidimai – chrestomatiniai. Savivaldybės administracija pirmiausiai išsirenka automobilių modelius su pageidaujama komplektacija, pagal tai parašo pirkimo techninę specifikaciją ir nusiperka automobilius iš vieno tiekėjo“. Paprasčiau kalbant, administracijos direktorė J. Margaitienė išsirinko labiausiai patinkantį automobilį, o komisija jį nusipirko už rajono biudžeto lėšas. Pusantro karto brangiau nei bazinis modelis, nes bazinis modelis pagal „Tarnsaldos“ puslapyje pateiktą informaciją kainavo virš 20 tūkstančių, o nusipirko už beveik 30 tūkstančių. Specialistų nuomone, tai nesuderinama su racionaliu biudžeto lėšų panaudojimu. Prisiminus „auksinių šaukštų“ skandalą, šie VPT direktorės D. Vilytės pastebėjimai, jog: „Dalis techninės specifikacijos reikalavimų apskritai nesuderinami su racionaliu lėšų naudojimu, nors perkant automobilį iš mokesčių mokėtojų pinigų reikėtų kritiškiau įsivertinti pageidavimus ir galimybes“, – turėtų sukelti rajono gyventojų pasipiktinimą tokiais valdininkų veiksmais. Ir politikų inicijuotus tyrimus, kodėl viešieji pirkimai yra atliekami pažeidžiant teisės aktus. Bet iš Tarybos … tyla. Iš kontroliuojančių rajono institucijų … taip pat tyla.
Administracija turėjo teisę per vieną mėnesį skųsti teismui VPT 2016 m. spalio mėn. išvadą, bet to nedarė. Ji geranoriškai sutiko su VPT rekomendacija nutraukti sutartis. Garsėjantis savo biurokratizmu juristas A. Matuzevičius praėjus pusei metų pateikė ieškinį teismui. Vilniaus apygardos teismo prašoma panaikinti sutartis. Bet verslininkams nesutikus tai daryti, administracija pakeitė taktiką. Sutiko su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį. Leitmotyvas daugiau nei aiškus. Kaip ir nurodo VPT direktorė D. Vilytė, „ilgametė vyraujanti lengvųjų automobilių viešųjų pirkimų praktika ryškiai iliustruoja žmogiškąją silpnybę geriems ir komfortiškiems automobiliams“, panašu, kad taip atsitiko ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje. Tačiau perkelti atsakomybę nuo kelių atsakingų asmenų ant visos Tarybos labiausiai tikėtina idėja kilo tik vienam asmeniui. Šis asmuo dar prieš įvykstant Tarybos posėdžiui iš savo kabineto išvijo LSDP partijos Radviliškio skyriaus ir TS – LKD partijos Radviliškio skyriaus pirmininkus ir pavaduotojus. Jų išvarymas ne tik buvo paniekinimas paprastų partijos narių, bet ir peržengta „Rubikono“ linija. Tokiu veiksmu jis iš karto parodė, kas tikrasis rajono vadovas. Tad toliau liko tik formalumai. Bet atitraukti opozicijos ir visuomenės dėmesį nuo svarstomo klausimo esmės, jis sugalvojo dar įspūdingesnį demaršą: masinį net 17 Tarybos narių nusišalinimą nuo Tarybos sprendimo svarstymo. Tų pačių, kurie buvo iškviesti ant „raudono“ kilimo mero kabinete. Absurdiškesnio motyvo administracijos direktorė J. Margaitienė tikriausiai jau sugalvoti nebegalėjo – Tarybos nariams galbūt taip pat teks naudotis tomis transporto priemonėmis. Kai prieš pusantrų metų tai darė vienas A. Venckus, kiti 10 narių net galvų nepajudino, o dabar – nusišalinimas urmu.
Pademonstruodami politišką nesubrendimą ir nesugebėjimą tinkamai taikyti įstatymo nuostatų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, o tik aklą ir besąlygišką paklusnumą partijos skyriaus lyderio „reikalavimui“ nusišalinti dėl „šventos“ ramybės, valdančioji koalicija parodė, kad šiuo konkrečiu atveju rajono gyventojų bendras interesas, jog biudžeto lėšos nebūtų naudojamos finansuoti valdininkų ir politikų silpnybę prabangiems automobiliams, jiems yra visiškas nulis. Šį kartą net 17 Tarybos narių: konservatoriai meras A. Čepononis, S. Dišlė, D. Jurėnas, V. S. Skarelienė, A. Grabauskas, A. Jegnoras, A. Januševičienė, konservatoriams prijaučiantys V. Smalinskas ir J. Staškūnienė, socialdemokratai vicemeras K. Augulis, J. Pravilonis, E. Ivanauskytė, A. Venckus, V. Janulaitienė, liberalai A. Ruseckas ir R. Vaičiurgis bei nepartinis A. Fergelis balsavo už tai, kad pabandytų įtikinti Temidės sargus iš Vilniaus, jog tokios prabangos kaip šildomi šoniniai veidrodėliai ar baltos spalvos „Alcantara“ sėdynių apmušalai Radviliškio valdininkams tikriausiai reikia kaip oro. Ar toks biudžeto lėšų neracionalus švaistymas tiesiogiai koreliuoja su pačių politikų noru didinti ar įvesti naujus mokesčius, reiktų spręsti ekonomistams, tačiau pilietinė rajono visuomenė turėtų priešinti tokioms save besivadinančio „elito“ užgaidoms. Riba, kai valdantieji politikai ir administracijos vadovai peržengė bet kokį padorumą be jokios atsakomybės švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, nutolo tiek pat, kiek praėjo laikotarpis nuo rinkimų.
Kadangi šiuo reikalu yra susidomėjusi ir prokuratūra, tai tęsinys tikrai bus.
Marius Aleksiūnas