Lizdeikos gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva sausio 24 d., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, simbolinėje vietoje, kurioje tarpukariu stovėjo Radviliškio sinagoga, atidengtas Radviliškio sinagogos vietos atminimo ženklas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė, Daumantas Levas Todesas, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas, Kilian Whitelegg, savanoriaujantis Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, vicemerė Jurgita Sidarienė, miesto seniūnas Justinas Pranys, Radviliškio tarybos nariai Vytautas Simelis ir Laima Škėmienė, miesto ir rajono mokyklų mokytojai, mokiniai ir istorija besidomintys miesto gyventojai.
Iškilmingos ceremonijos dalyvius sveikino Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė, primindama, kad Holokaustas – tai viena iš tamsiausių žmonijos istorijos dėmių, kraupi tragedija, atėmusi milijonus gyvybių, sugriovusi daugybės šeimų gyvenimus, bandžiusi sunaikinti žydų tautos kultūrą. Ir nors praeities pakeisti nebegalima, tačiau dabar mūsų visų atsakomybė yra užtikrinti, kad skaudi istorinė tiesa nebūtų pamiršta. Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein džiaugėsi, kad radviliškiečiai domisi istorija, prisimena čia gyvenusių žydų tragiškus likimus, skatina jaunąją kartą domėtis istorine praeitimi. Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis atkreipė dėmesį, kad Radviliškio rajone yra įgyvendinami net keli istoriniai projektai, įamžinantys žydų tautos istorijos ir kultūros pėdsakus.
Radviliškio sinagogos atminimo ženklą atidengė ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein ir Daumantas Levas Todesas, Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas, atstovaujantis Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondą, kurio lėšomis statomi atminimo ženklai, žymintys svarbiausias žydų bendruomenės gyvenimo citadeles – sinagogas. Vienas iš atminimo ženklų, kurio autorius šio fondo vadovas skulptorius Eugenijaus Bunka, nuo šiol žymės buvusios Radviliškio žydų sinagogos vietą. Gimnazistai Kajus Samulis ir Darija Majauskaitė renginio dalyviams pristatė sinagogos reikšmę žydų kultūroje, apžvelgė žydų gyvenimo Radviliškyje istoriją.
Antroji minėjimo dalis – Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje. Renginio dalyviai stebėjo gimnazijos mokytojų ir mokinių literatūrinę kompoziciją „Žaliasis akvariumas“, parengtą pagal A. Sutzkeverio ir M. Olkinaitės kūrybą. Pasak gimnazijos direktorės I. Bajarauskaitės, šio renginio tikslas ne tik pagerbti Holokausto aukų atminimą, aptarti skaudų istorijos laikotarpį, bet ir priminti jaunajai kartai, kaip svarbu istorinių įvykių sūkuryje neprarasti žmoniškumo ir išsaugoti pagarbą amžinosioms vertybėms. Švietimo programų koordinatorė I. Vilkienė, dėkodama renginio iniciatoriams už aktyvią veiklą ir bendradarbiavimą, kvietė jaunimą domėtis istorija, puoselėti ir kurti tolerantišką, pagarba ir supratingumu grįstą visuomenę. Taip pat pristatė gimnazijos bibliotekai dovanojamas knygas. Vienoje iš jų rašoma apie Janą Karskį, kuris kaip gyvas liudininkas parengė ataskaitą apie žydų naikinimą ir prašė sąjungininkų pagalbos gelbstint žydų šeimas. Meras K. Račkauskis padėkojo renginio dalyviams, kad neužmiršta skaudžių praeities įvykių ir domisi istorija, fiksuojančia ne tik džiugias akimirkas, bet ir tragiškus momentus. Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein džiaugėsi, kad tokie renginiai vyksta gimnazijoje, kad skaudžios istorijos pamokos yra prisimenamos, gerbiamas aukų atminimas. Taip pat ambasada parengė dalyviams Kahoot viktoriną apie Izraelį, o laimėtojams įteikė Izraelio ambasados Lietuvoje atminimo dovanas.
Renginio dalyviai išklausė 3A klasės mokinio Igno Eremino pranešimą „Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena“, kuriame primenama istorinės atminties svarba. Tik prisimindami praeitį, galime išmokti vertinti taiką, pagarbą ir žmogaus teises. Renginyje taip pat pristatytas lizdeikiečių sukurtas videoįrašas apie Šeduvos štetlą ir neišsipildžiusią jo gyventojų meilę. Tokie integruoti kūrybiniai mokinių darbai padeda ugdyti istorinį mąstymą, formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.
Dar prieš renginį mieste trečiokai gimnazistai susitiko su savanoriu Kilian Whitelegg ir aptarė Holokaustą Lietuvoje, analizavo šių skaudžių įvykių priežastis ir pasekmes, gilinosi į žydų tautos situaciją Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo, getų įkūrimą, tuometinę nacių politiką ir kolaboravusių lietuvių veiksmus. Be to, gimnazijoje dvi savaites veikia Lietuvos žydų bendruomenės parengta paroda „Lietuva. Lita. Lite. Vienas amžius iš septynių“, pristatanti žydų bendruomenės klestėjimą tarpukario Lietuvoje, indėlį kuriant nepriklausomą Lietuvą ir baisų Holokausto laikotarpį, kai didžioji Lietuvos žydų bendruomenės dalis buvo tiesiog sunaikinta.
Tikimės, kad šis renginys, prisimenant ir pagerbiant Holokausto aukas, paskatino kiekvieną iš mūsų ne tik prisiminti, bet ir susimąstyti apie būtinybę kovoti su diskriminacija, neapykanta ir prievarta, apie būtinybę puoselėti toleranciją ir pagarbą. Turime kasdien siekti taikos, teisingumo ir žmoniškumo visame pasaulyje. Sausio 27-oji – tarsi moralinis įpareigojimas, jog smurtas ir nusikaltimai žmoniškumui niekada nepasikartotų.
Sandra Karenauskienė,
Lizdeikos gimnazijos mokytoja
Sigito Mikučio nuotraukos
