Šviesusis paros metas vis trumpėja, apniukusių ir lietingų dienų daugėja, artėja plikšalos metas. Kaip ir kiekvieną rudenį, šia tema teikiame keletą pastebėjimų, kurie, tikimės, padės išvengti skaudžių padarinių ir kaltųjų paieškų, leis objektyviau pažvelgti į saugaus eismo visumą.
Keletas faktorių, kuriuos verta priminti.
Pėstieji turi būti matomi
Vidutinis vairuotojo reakcijos pastebėjus pėsčiąjį ir fizinio veiksmo stabdant automobilį laikas yra dvi sekundės. Automobilis, važiuojantis 80-90 km/h greičiu, per šį laiką nuvažiuoja apie 50 metrų. Be atšvaitų ir tamsiu paros metu einantis pėsčiasis, vairuotojui, kuris įsijungęs trumpąsias šviesas, pastebimu tampa iki pėsčiojo likus apie 40 metrų. Taigi, be atšvaitų ar šviesą atspindinčios liemenės einančiam pažeidėjui lieka viltis, kad vairuotojo reakcija bus geresnė nei vidutinė, jam netrukdys krituliai, kelio danga bus optimali, jis nebus pamiršęs akinių, visos kelionės metu išlaikys maksimalią koncentraciją, bus įsijungęs ilgąsias šviesas, laiku ir tinkamai manevruos…
Ne visi atšvaitai yra vienodai efektyvūs. Apskritai dalis jų, geriausiu atveju, gali būti vadinami atšvaito imitacija, savo forma ir idėja primenantys šviesą atspindintį elementą. Tokie daiktai šviesos neatspindi, apskritai daro tai labai ribotai, sparčiai praranda jiems būtinas savybes. Lygiai taip ir su liemenėmis, kurios turi specialius, kelių eismo taisyklėse nurodytus reikalavimus, o ne tiesiog yra ryškus rūbas.
Neteisinga manyti, kad gyvenvietėse, esant dirbtiniam apšvietimui, visiems eismo dalyviams yra saugu. Šioje vietoje būtina tinkamai įvertinti papildomai veikiančių faktorių ir elementų visumą. Kadangi apie 80 procentų informacijos vairuotojas gauna per regą, tikslingiausia detalizuoti tokius veiksnius, kaip: sistemingas žybsnių nuo kitų automobilių šviesų poveikis; šviesos atspindžiai nuo pastatų stiklų; reklaminių šviesos elementų žybsniai; skirtingo intensyvumo gatvių apšvietimas; šviesos atspindžiai nuo galinio vaizdo veidrodėlio; laikinas, tačiau intensyvus šviesų žybsnis automobiliui pervažiuojant greičio mažinimo pakilimus; navigacijos ekrano šviesa; lietaus lašų ant automobilio stiklo skleidžiami atspindžiai; šviesos atspindžiai nuo šlapios kelio važiuojamosios dangos; kitų automobilių ribojamas (užstojamas) matomumo laukas… Sąrašas veiksnių yra tęstinis, tuo pat metu verčiantis daryti išvadą, kad pėsčiasis ar dviratininkas turi nemenkai pasistengti, siekdamas tapti išskirtiniu elementu vairuotojui tenkančio vizualaus, informacinio srauto kontekste.
Keletas patarimų ir pastebėjimų tėveliams
Vaikų tarpe populiaresni ar net apskritai priimtini yra tie atšvaitai, kurie tuo pat metu yra ir minkštieji žaislai, turintys galimybę juos prisegti prie kuprinių. Perkant kuprinę, ant jos sukomponuotos šviesą atspindinčios juostelės yra privalumas (ypač ant petnešų iš priekinės pusės, nes gale jau kabo šviesą atspindintis žaisliukas). Tamsūs rūbai praktiškesni, bet šviesūs saugesni. Striukės su dideliais gobtuvais (kapišonais) geriau saugo nuo vėjo ar kritulių, bet tuo pat metu riboja matomumą. Pranešti apie sėkmingą atvykimą į mokyklą vaikas turėtų jau būdamas mokykloje, o ne kelionės į ją metu (ypač ne „raportuojant“ telefonu pėsčiųjų perėjose, detalizuojant mamai, kaip sėkmingai ir teisingai jis per tą pėsčiųjų perėją eina).
Radviliškio policijos informacija
