Artimiausiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje gyventojų bei savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojų laukia staigmena – gali būti, kad netrukus meras vienu piršto mostelėjimu galės atleisti švietimo bei gydymo įstaigose vadovaujančias pareigas užimančius darbuotojus. Tokias galias jam galėtų suteikti šių įstaigų įstatų ir nuostatų pakeitimas. Meras Kazimieras Račkauskis įtikinėja, kad galimybė atleisti darbuotojus, juos tiesiog be priežasties atšaukiant iš pareigų, kaip praradusius pasitikėjimą, yra teisiškai teisinga ir labai patogi. Neva įstaigų įstatus bei nuostatus būtina keisti dėl pasikeitusių įstatymų. Dėl šio klausimo savivaldybės tarybos komitetuose užvirė diskusijos.
Meras – lygu karaliui?
Šį sprendimą, kuris itin kontraversiškas, nori prastumti meras kartu su socialdemokratų, „valstiečių“ bei „skvernelinių“ partijų atstovais. Parengtuose sprendimų projektuose, kuriuos svarstys Taryba, nurodyta, kad visų rajono švietimo bei gydymo įstaigų savininko teisės ir pareigos atiduodamos Radviliškio rajono savivaldybės merui. Nors prie sprendimo projekto pridėtame aiškinamajame rašte tai neakcentuojama, tačiau pagrindinis klausimas, dėl ko keičiami įstatai bei nuostatai – galimybė atleisti vadovus, nesant jų kaltės. Esą užtektų paminėti, kad darbuotojas prarado mero pasitikėjimą, ir jis – laisvas. Jeigu žmogus yra įstaigoje dirbęs ilgiau nei dvejus metus, jam būtų sumokama mėnesio vidutinio atlyginimo dydžio išmoka. Jeigu trumpiau – negautų nė tos. Kaltės įrodinėti nebūtina. Tokiai naujovei nepritarė daugumos mokyklų tarybos.
Mokyklos taps „uabais“?
Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos narys Gediminas Lipnevičius tokius pasikeitimus įvertino itin neigiamai. Pasak opozicijos lyderio, tokiu būdu biudžetinėse įstaigose būtų blogiau nei „uabuose“, tai yra, uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose visus klausimus sprendžia savininkai, vadovaudamiesi savo interesais. Ir jeigu „uabuose“ savininkų interesas – pelninga įmonės veikla, tai kokios „naudos“ siektų meras, priimdamas ir atleisdamas darbuotojus, kyla klausimas. Galima numanyti, kad didelė tikimybė, jog mero, kaip įstaigų savininko, nuomonę gali lemti priklausomybė partijai, asmeninės simpatijos, giminystė arba tiesiog „myliu – nemyliu“. Gali nutikti ir taip, kad kiekvienas naujas meras priiminės vis naujus darbuotojus.
Kaip pelnomas pasitikėjimas, negalėjo paaiškinti
Komitetų posėdžiuose ne kartą cituota Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia, atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ir meras, ir jam prijaučiantys politikai pirštu baksnojo į Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri numato galimybę įstaigoms vadovaujančius darbuotojus atleisti labai paprastai – atšaukiant, „praradus pasitikėjimą“. Kokiu būdu tas „pasitikėjimas“ prarandamas, meras nesugebėjo atsakyti. O kaip „prarasti pasitikėjimą“, jo „neatradus“? Vis tik valdantieji pamiršo, jog pasitikėjimo klausimas aktualus tik darbuotojams, kurie paskiriami asmeninio arba politinio pasitikėjimo pagrindu. Pavyzdžiui, Seimo narių, merų patarėjai, pavaduotojai. O čia juk gydymo bei ugdymo įstaigų vadovaujantys darbuotojai…
Ginčijosi, bet pritarė
Kai kuriuose komitetų posėdžiuose dalyvavęs meras K. Račkauskis sakė, kad įstatymai neišskiria, kokio juridinio asmens (privataus ar viešo) vadovui taikoma tokia praktika dėl atleidimo. Su tuo nesutiko teisinį išsilavinimą turinti Tarybos narė Zita Žvikienė. Ji priminė, kad švietimo bei gydymo įstaigų vadovai išrenkami ne „už gražias akis“, bet surengus viešą konkursą ir keliant tam tikrus reikalavimus. Su jais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Vis tik ne dėl šių neaiškumų, bet dėl to, kad kiekvienai švietimo įstaigai nebuvo parengtas atskiras sprendimo projektas, Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitete nuspręsta dėl švietimo įstaigų nuostatų pakeitimo nebalsuoti. Kaip „darbiečiai“ balsuos Tarybos posėdyje, dar neaišku. Ankstesni atvejai parodė, kad šie politikai vienaip kalba, o kitaip balsuoja. Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje Tarybos narys, buvęs meras, priklausantis Lietuvos Žaliųjų partijai, Vytautas Simelis sakė, kad maždaug du trečdaliai tokių atleidimų, „praradus pasitikėjimą“, keliautų į teismą, tačiau vis tiek palaikė tai nulemsiančių sprendimų projektus.
Kas toliau?
Netrukus, ketvirtadienį, spalio 5 d., bus svarstomas visų gydymo bei ugdymo įstaigų įstatų ir nuostatų pakeitimo klausimas. O gal nutiks taip, kaip komiteto posėdyje išsitarė savivaldybės administracijos direktorė, mero bendrapartietė Eglė Ivanauskytė: „…Dabar jiems teks bučiuoti merui ranką…“? Taryboje yra susiformavusi merui palanki dauguma. Kaip balsuos Taryba ir ar nuo mero malonės priklausys, kas vadovaus minėtoms įstaigoms, sužinosime netrukus.
Bus daugiau.
Alma Matuzevičienė
