Žemaičių aukštumos rytiniame pakraštyje, Radviliškio rajono vakaruose, prie Nevėžio intako Šušvės vingio, išsidėstęs senas, su turtinga istorija Šiaulėnų miestelis. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, pirmiausia, dar XV a., buvo įkurtas dvaras, o kitame amžiuje – miestelis.
Šimtmečiams slenkant daug kas keitėsi į gerą ar į blogą, bet miestelis nesunyko. XIX a. antroje pusėje, 1869 m., jį papuošė graži mūro bažnyčia, dar anksčiau pastatyta judėjų sinagoga, turtingesnių miestelėnų namai. Kitoje Šušvės pusėje švietė garsių ir turtingų Žemaitijos bajorų Šemetų dvaras su dideliu parku. Panaikinus baudžiavą Šiaulėnai tapo valsčiaus centru, miestelis sparčiai plėtėsi ir 1897 m. surašymo duomenimis turėjo 1034 gyventojus.
Nepriklausomos Lietuvos laikais (1918–1940) gyventojų sumažėjo. Bet gyvenimui tapus laisvesniam, didėjo verslumas. Šiaulėniškiai prasimanydavo naujų verslų. Vienas tokių – labai vertingų uogų, tekšių, rinkimas Sulinkių pelkėje už gero kilometro nuo miestelio (dabar ten durpynas). Uogų būdavę tiek daug, kad moterys pririnkdavo jų pilnus krepšius ir paskui gabendavo į Radviliškį parduoti.
Praūžus karų ir okupacijų viesulams, Šiaulėnai užgydė dideles žaizdas, tapo seniūnijos centru. Šiais laikais Šiaulėnuose veikia M. Šikšnio gimnazija, yra biblioteka, kitų įstaigų. Dabar darbščių savo žmonių ir aktyvios bendruomenės, vadovaujamos Valerijos Saldukienės (minimi 2022 metai – red. past.), dėka, miestelis pasitinka kraštiečius ir atvažiuojančius pasidomėti, gražiai sutvarkytas, savo muziejuje ir skvere įamžinęs tiek žymius žmones, tiek ir svarbius įvykius.
Žinoma, dėmesį pirmiausia traukia vieno geriausių, labiausiai išsilavinusių XIX a. lietuvių (žemaičių) architektų, kilusių iš bajorų Rimgailų giminės, Fulgentijaus Rimgailos suprojektuota šv. Onos bažnyčia. Įdomu, kad ji yra neoromaninio stiliaus (turi ir gotikos bruožų), nors romaninio stiliaus statinių Lietuvoje iš viso nėra. Tuo stiliumi Europoje statyta XI–XII a. Bažnyčioje yra daug vertingų paveikslų ir skulptūrų iš anksčiau stovėjusios medinės bažnyčios, saugomas Šemetų krėslas. Tame krėsle sėdėdami Šemetų vyresnieji priimdavo Šiauėnams svarbius sprendimus apie 200 metų.
Už centrinio altoriaus palaidoti bažnyčios statytojo Jono Šemetos ir jo našlę vedusio, Šiaulėnų savininku tapusio, Stanislovo Landsbergio palaikai. Beje, 1995 m. Vokietijoje, Vestfalijos krašto pilyje, priklausančioje Vokietijos Landsbergiams, buvo susitikę trijų šalių (Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos) plačiosios LANDSBERGIŲ GIMINĖS atstovai. Iš Lietuvos ten buvo Vytautas Landbergis, iš Lenkijos buvusio Šilėnų dvaro valdytojo Stanislovo Landsbergio sūnaus, Jono, paskutinio Šiaulėnų dvaro savininko, palikuonis Jozefas.
Kiekvienų metų liepos mėnesio paskutinį savaitgalį Šiaulėnuose vyksta Oninių atlaidai ir švenčiamas miestelio gimtadienis, sutraukiantys daug kraštiečių ir kitų svečių.
Istorikas Jonas Sireika
Jono Sireikos ir redakcijos archyvo nuotraukos
