Antradienį Vilniuje susirinkę Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, institucijų bei ūkininkų atstovai diskutavo, kaip pažaboti didžiulę nelegalių augalų apsaugos produktų rinką Lietuvoje. Kaip rodo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenys, Lietuvoje pesticidų šešėlinė rinka sudaro apie 20 proc. ir pagal šį rodiklį mūsų šalis panašesnė ne į Europos Sąjungos, o į Lotynų Amerikos šalis.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šešėlinės prekybos augalų apsaugos produktais apimtys pasaulyje siekia apie 6-10 mlrd. eurų per metus. Neaiškios kilmės ir sudėties produktų naudojimas maisto auginime kelia realią grėsmę žmonių sveikatai, ūkininkų pajamoms, aplinkai, ekonomikai bei pačiai valstybei. Todėl Lietuva ir visa Europa turi stiprinti kovą su nelegaliu augalų apsaugos produktų importu, gamyba, pardavimu ir naudojimu“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Organizuotas nusikalstamumas
Ekspertai pastebi, kad juodoji pesticidų rinka yra stambi organizuoto nusikalstamumo industrija. O į mūsų valstybę nelegalūs produktai, draudžiamos medžiagos ar klastotės patenka įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, Lietuvoje pareigūnai išaiškino keletą atvejų, kai nelegalūs pesticidai buvo supakuoti ir paženklinti kaip ekologinis kačių kraikas, kaip trąšos spygliuočiams ar pan.
Pareigūnai taip pat fiksuoja ir tranzito „nusodinimo“ veiklą, kai produktai, kurie turėtų Lietuvą tik pervažiuoti tranzitu, iš tiesų yra iškraunami iš sunkvežimių ir platinami mūsų rinkoje.
Renginyje pranešimą skaičiusi duomenų analizės ekspertė Vicky Brock iš bendrovės „Vistal Works“ pastebėjo, kad pesticidų kontrabanda yra viena sudėtingiausiai atsekamų, nes chemines medžiagas patikrinti – sudėtingiau, o didžiausi nelegalių ar draudžiamų produktų srautai veda iš Kinijos. Reikšminga dalis nelegalios prekybos vyksta internetu. Ekspertės teigimu, pasitelkus technologinius sprendimus, duomenų analizę institucijos galėtų sėkmingiau identifikuoti neteisėtą prekybą ir imtis veiksmų ją užkardyti.
ES nusprendė – bus taikoma baudžiamoji atsakomybė
Tai, kad kovoti su nelegalia prekyba įmanoma, rodo ir sėkmės atvejai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sugebėjo išsiaiškinti ne vieną nelegalia pesticidų prekyba užsiėmusį prekeivį. Pavyzdžiui, 2021 metais Šiauliuose buvo sulaikytas asmuo, kuris mūsų šalyje pardavė apie 6 tonas Lietuvoje neregistruotų, falsifikuotų pesticidų. FNTT pasakojo ir apie įvykį, kai identifikavo agronomą, kuris slapta pardavinėjo ūkininkams nelegalius augalų apsaugos produktus.
Renginio metu ne kartą kalbėtą ir apie kiekvienais metais Europolo koordinuojamą akciją „Sidabrinis kirvis“, kurios metu vykdoma sugriežtinta importuojamų produktų patikra. Praėjusiais metais akcijos metu vos per keletą mėnesių buvo sulaikytas rekordinis kiekis – virš 2 tūkst. tonų – nelegalių augalų apsaugos produktų. Įsivaizdavimui, su tokiu kiekiu nelegalios produkcijos galėjo būti nupurkšta 14 mln. ha dirbamos žemės plotas. Tai – maždaug dukart didesnis plotas už Lietuvos teritoriją.
Tiesa, dauguma ekspertų pastebėjo, kad nors nelegaliais pesticidais daroma milžiniška žala žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonomikai, baudos už tokią neteisėtą veiklą yra itin mažos. O tai taip pat skatina nusikaltėlius rizikuoti. Antai prekiautojas, kuris nelegalių produktų suprekiauja už milijoną eurų, sulaukia vos kelių tūkstančių eurų baudos.
Vis tik, baudžiamumo srityje proveržio tikimasi artimiausiais metais, mat Europos Sąjunga jau priėmė direktyvą, kuri už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais numato baudžiamąją atsakomybę. Ši direktyva greitu metu turi būti perkelta ir į Lietuvos teisės aktus.
Ūkininkai turi būti atsargesni
Renginyje dalyvavęs „CropLife Europe“ atstovas Lukasz Wozniacki teigė, kad šalia kovos su organizuotu nusikalstamumu ir patys ūkininkai turėtų būti atidūs ir gerai pasverti jiems siūlomų nelegalių ar suklastotų augalų apsaugos produktų rizikas. Anot jo, įsigydami nelegalų produktą, ūkininkai perka katę maiše – tokie produktai būna neaiškios sudėties, gali smarkiai pakenkti derliui, o per tai – ir ūkininko pajamoms. Galiausiai, jie taip pat kenkia sveikatai bei aplinkai, gali užteršti augalininkystės plotus, sunaikinti bioįvairovę.
„Ūkininkai, norėdami būti saugūs ir patys išvengti neigiamų padarinių bei galimos teisinės atsakomybės, turėtų augalų apsaugos produktus pirkti tik iš oficialių pardavėjų. Reikėtų labai įtariai žiūrėti į bet kokius neoficialius pesticidų platinimo kanalus, taip pat atvejus, kai siūloma gerokai mažesnė kaina ar atsiskaitant negalima gauti sąskaitos-faktūros – tai gali būti signalas, kad tampate organizuoto nusikalstamumo auka ar bendrininkas ir sukeliate sau bereikalingų rizikų“, – sako Z. Varanavičienė.
Akcentavo ir korupcijos mažinimo svarbą
Renginyje dalyvavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Poškuvienė pastebėjo, kad reikšminga problema aplinkos apsaugos ir maisto saugos srityse išlieka korupcija.
STT atlikta korupcijos rizikos analizė rodo, kad problemų yra daugelyje institucijų vykdomų priežiūros ir kontrolės procesų – nuo tikrintojų rotavimo ir aiškesnių procedūrų tikrinimo metu, iki objektyvių duomenų rinkimo ir mėginių kodavimo tyrimams laboratorijose. STT taip pat ragina ir pačius ūkininkus, verslus, tarnautojus ir visuomenę būti mažiau pakantiems korupcijai bei apie pastebimus atvejus pranešti tarnybai.
Zita Varanavičienė
Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė
