Kovo 26 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vyko šventinė popietė, skirta artėjančioms šventoms Velykoms paminėti. Susitikti su bendruomenės nariais pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu atvyko Radviliškio dekanato dekanas ir Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas, kunigas teologijos licenciatas Tadas Rudys, Radviliškio dekanato „Caritas“ vadovė Joana Daunorienė.
Velykų šventė – vilties dovanojimas
Šventinę popietę pradėjo bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, į bendruomenės narius kreipdamasis žodžiais: „Šventos Velykos – tikėjimo, gamtos ir žmogaus atgimimo, saulės sugrįžimo, vilties šventė. Pasitikime ją šviesesnėmis mintimis, naujais užmojais ir ryžtingais darbais. Įsileiskite į savo širdis supratimą, tikėjimą, viltį ir užuojautą, linkiu šviesos jūsų namas“.
Kadangi Velykos – atgimimo ir vilties šventė, apie jų Didžiojo tridienio prasmę bendruomenės nariams papasakojo kunigas Tadas Rudys. Prieš pradėdamas savo kalbą, Radviliškio bažnyčios kunigas paklausė susirinkusiųjų, kuri šventė jiems svarbesnė – šv. Kalėdos ar Velykos ir pakvietė balsuoti. Šventinės popietė dalyvių balsai pasidalino beveik po lygiai.
„Dažnai savo studentas sakau: „Bergždžias jūsų tikėjimas, jeigu Jėzus Kristus neprisikėlė“. Gimstame visi, tačiau jis vienintelis dovanojo mums prisikėlimo viltį. Sekmadienį šventėme Verbų sekmadienį, kuris asocijuojasi su linksmybėmis. Visa bendruomenė skaitė Kristaus kančios istoriją ir net šiurpuliai bėgiojo, kai buvo tariami žodžiai „Ant kryžiaus jį“. Prisiminkime, kad lygiai taip pat darome, kai suklystame. Laikas prieš Velykas – gera proga pamąstyti „Ką Jėzus padarė dėl manęs?“ Reikia prisiminti, kad Jėzus – ne knygos personažas, ne teorija, o esantis gyvas visada“,- sakė kunigas T. Rudys.
Didysis tridienis – proga suprasti Dievą
„Labai svarbu visiems dalyvauti Didžiojo tridienio apeigose, nes tada prisimename, kas mes esame ir koks mūsų santykis su Dievu. Savo mokinių paprašiau išvesti formulę, kas žmogui yra Dievas ir jie parašė, kad Dievas yra lygus draugui. Tad turėdami jį kaip geriausią draugą ir bičiulį privalome stengtis jį suprasti ir pažinti, parodyti iniciatyvą. Jeigu neparodai iniciatyvos jį pažinti, daugelis dalykų tampa nesuprantami, o tos trys dienos prieš šv. Velykas – proga pažinti Dievą “,- sakė kunigas.
Dvasininkas paminėjo žmogaus gyvenimo etapus, kuriuose jis susitinka su Dievu. „Mūsų draugystė su Dievu prasideda priėmus Krikšto sakramentą. Kadangi krikštijami maži vaikai, jie savo krikšto neprisimena ir už šį susitikimą atsakingi tėvai. Antrasis susitikimas – Pirmoji komunija. Ją priimantys vaikai atranda Dievą iš naujo, jų akys dega, nors jie būna ir padūkę, bet šventieji. Po 4 metų priimamas Sutvirtinimo sakramentas, kai daug ką atrandi iš naujo, rūpi susitikimo su Dievu kokybė. Dar po kokių dešimties metų jaunavedžiai ruošiasi Santuokos sakramentui ir paskutinis susitikimas – Ligonių sakramentas. Man labai nepatinka, kai Ligonių sakramentą vadina „paskutiniu patepimu“- juk kunigas ne Giltinė, jis ateina pas ligonį įkvėpti vilties, prašyti sveikatos ir padėti pasiruošti kelionei į Tėvo namus“,- pasakojo kunigas T. Rudys.
Didžiojo tridienio apeigos ir šv. Velykų rytas
Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas, kunigas teologijos licenciatas Tadas Rudys visus bendruomenės narius pakvietė apsilankyti Didžiojo ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio šv. Velykų laukimo apeigose ir trumpai paaiškino jų prasmę. „Didįjį ketvirtadienį visi Šiaulių vyskupijos kunigai dalyvausime Šiaulių katedroje šv. Krizmos mišiose. Atėję į bažnyčią Didįjį penktadienį pamatysite nudengtą altorių, o bažnyčią – skendinčią tamsoje. Tą dieną tikintieji išgyvena, ką reiškia Dievo netekimas. Didysis penktadienis – vienintelė diena, kai Dievo bažnyčioje nėra. Didžiojo šeštadienio vakarą šventinamos dvi stichijos – ugnis ir vanduo, prisimename, kodėl esame tikintys. Vakare prie bažnyčios liepsnoja laužas, šventinama ugnis, nuo kurios uždegama Velykų žvakė. Į šias apeigas reikia atsinešti savo krikšto žvakes, o jei jų neturite – naujas ir nuo pašventintos ugnies užsidegsite savo žvakes. Velykų rytą būtina dalyvauti bažnytinėje procesijoje aplink bažnyčią. Eidamas joje visada mąstau, kad kas tu bebūtum dabar, esi tik piligrimas į Tėvo namus. Svarbiausi šios procesijos simboliai: kryžius, Velykų žvakė ir Jėzaus statulėlė“,- pasakojo dvasininkas.
„Paantrindamas kunigui Tadui kviečių visus bendruomenės narius dalyvauti iškilmingoje Prisikėlimo ryto bažnytinėje procesijoje. Nesėdėkime bažnyčioje, bijodami, kad kas nors užims vietas, o pabūkime vieningai iškilmingoje procesijoje“,- bendruomenės narius kvietė pirmininkas G. Lipnevičius.
Dvasininkui – bendruomenės nariams aktualūs klausimai
Po įdomaus pasakojimo apie šv. Velykų religines apeigas, bendruomenės nariai dvasininkui T. Rudžiui uždavė jiems rūpimus klausimus, į kuriuos jis mielai atsakė.
Apie religinę mitologiją
Bendruomenės nariams rūpėjo sužinoti, kokia keturnedėlio prasmė.
„Keturnedėlį pažymime šv. Mišiomis, praėjus keturioms savaitėms po artimojo mirties. Tai laikas, kai jau susigyvename su artimojo žmogaus netektimi, bet atmename, kad jis buvo mums labai brangus ir svarbus“,- atsakė kunigas.
Buvo domėtasi, ar galima tvarkyti mirusiojo kapą nepraėjus 30 dienų.
„Pas mus dar gyvuoja religinė mitologija. Manau, kad kapo netvarkymas visą mėnesį – nepagarba mirusiajam. Dar sakoma, kad nėščia moteris negali būti vaiko krikštamote – tai taip pat prietaras. Juk ši moteris netrukus dovanos naują gyvybę, tad kodėl ji negali būti krikštamote?“,- vieną po kito prietarus griovė kunigas T. Rudys.
Bendruomenės nariams rūpėjo, ar nebūsi pasmerktas, jeigu mirus artimajam dalyvausi saviveiklinėje veikloje: šoksi, dainuosi?
„Galima dėvėti gedulingus rūbus, bet širdyje gedulo galbūt visai nėra. Jeigu šokėjai ar dainininkai laikytųsi nuostatos, kad negalima šokti, dainuoti, jų karjera būtų baigta. Siūlau vadovautis širdimi“,- sakė kunigas.
Bendruomenės nariams rūpėjo, ar būtina eiti išpažinties.
„Katalikų bažnyčia visame pasaulyje vienoda – išpažintis niekur nėra panaikinta. Radviliškio bažnyčioje klausyklos perkeltos į galą, kad niekas netrukdytų tikinčiųjų intymiam pokalbiui su Dievu. Žmogus, neinantis išpažinties, nenori keistis, pažvelgti į savo vidų. Aš išpažinties einu kas 2-3 savaites ir visada turiu ką pasakyti. Žmonės eina išpažinties, kai nebeturi puikybės ir egoizmo“,- sakė kunigas T.Rudys.
Atsakęs į klausimus, Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas Tadas Rudys bendruomenės narius pakvietė būti bendruomeniškais, daryti gerus darbus, dalintis savo širdies šiluma. „Mes, katalikai, ir taip darome gerus darbus jais nesigirdami, tyliai. Atėjęs dirbti į Kairių bažnyčią, radau tuščią kasą ir daug idėjų. Tikintieji padėjo juos man įgyvendinti, prisidėdami darbais, aukomis – prisiminkime, kad jeigu atiduodi, tai ir gauni“,- sakė klebonas.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai tikrai prisideda prie gerų darbų darymo, bendraujame su „Radviliškio rajono paramos centru“, „Caritu“ ir jo vadove Joana, renkame labdarą sunkai besiverčiančioms rajono šeimoms“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Popietės pabaigoje bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius padėkojo dvasininkui už šiltą bendravimą, atsakymus į rūpimus klausimus. „Daugelis, apsilankę „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, sako, kad čia gerai jaučiasi, čia gera aura. Galbūt ta gera aura atsirado dėl to, kad prieš kelerius metus kunigas Tadas bendruomenės namus bei vėliavą pašventino ir padovanodamas kryželį paliepė jį pakabinti garbingiausioje vietoje – jis štai kabo salė gale. Su bendruomenės nariais tikrai apsilankysime bažnyčioje Didžiojo tridienio ir Velykų sekmadienio apeigose“,- dėkodamas svečiui sakė bendruomenės pirmininkas.
Radviliškio bažnyčios klebonas susirinkusiųjų buvo palydėtas plojimais, o bendruomenės nariai tęsė kavos popietę. Renginio dalyvius taip pat pasveikino, prisiminė kartu su bendruomene nuveiktus darbus Radviliškio dekanato „Caritas“ vadovė J. Daunorienė. Buvo prisimintas bendras bendruomenės, „Carito“ bei „Radviliškio rajono paramos centro“ atliktas grandiozinis darbas – Ukrainos žmonėms buvo suirnkta daugiau nei 100 dėžių labdaros.
Padėkoję gerbiamai Joanai už apsilankymą bendruomenės popietėje, bendruomenės nariai aptarė būsimas keliones bei kitus klausimus. Kita „Kavos popietė“ vyks balandžio 3 d., 13 valandą – šį kartą atsinešime margučių ir vaišių nuo Velykų stalo.
Susitikimus organizuoja ir dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, prie „Kavos popiečių“ prisideda bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, D. Dapkutė, A. Litinskas, šventinį stalą susitikimui velykiniais margučiais papuošė I. Dumskienė.
„Radviliškio krašto“ informacija
