Su labdaros misija – į Linkaičius, Niauduvą, Pociūnus

Pats žodis „misija“ turi bent tris reikšmes. Mūsų atveju tai galėtų būti „atsakingas uždavinys“, „pavedimas“, „paskirtis pašaukimas“. Ir visa tai tiks prie antrojo paaiškinamojo žodžio, bet apie viską iš eilės.

Rytas

Vasario 19 d. rytas išaušo apniūkęs, pilkas ir neįdomus it pelės kailis. Dariaus ir Girėno gatvėje dalykiškai lesiodamos šaligatviais vaikštinėjo kuosos. Kažkokia įdomi moteris pritupdama tai  prie vienos, tai kitos liepos kažką rinko ar ravėjo. Darbo vaisius sumetusi į šiukšlinę, klane nusiplovė rankas. Higiena. Kažką paaiškinusi užkalbinusiai praeivei, nuėjo savo keliais. Prie „Radviliškio rajono paramos centro“ pasirodė žmogus, panoręs išsaugoti inkognito, ir pasisiūlė, jei reiktų padėti, sukrauti labdarą į autobusėlį. Padėkojau. Antrasis buvo vairuotojas  Darius Kalaima. Dėmesingai apžiūrėjęs autobusėlį ir krovinį, pats sėdo už vairo, pakviesdamas eilinei labdaros išvežimo akcijai. Toliau- pagal įprastą nusistovėjusią tvarką, tad…

Pirmoji stotelė-Linkaičiai

 

Atvykome truputį anksčiau nustatyto laiko, tad pasinaudodamas proga trumpai pasižvalgiau aplinkui. Kažkokie slamai (lūšnynai) prie įvažiavimo keliuko. Šilumos laukiantys sodai, rakandų krūva prie šiukšlių konteinerių, kažkas, panašaus į šaldytuvą, didelėje baloje už garažų, grebėstais atverta poilsio aikštelė prie autobusų stoties, nušiurę siaubo filmo dekoracijos karinio dalinio teritorijoje, uždarytos parduotuvės, šaligatvių stoka ir purvas. Tai pati trumpiausia kaimo charakteristika. Pasirodęs „Radviliškio krašto bendruomenės“ atstovas R.Pranys dalykiškai organizuoja atgabentos labdaros iškrovimą. Į antrą aukštą, panorusiai likti anonimiška, poniai užnešama dujinė viryklė. Laikas nelaukia, ratai suka kilometrus ir…

Antroji stotelė-Niauduva

 

Čia sukvietusi tuos, kuriems reikia paramos, labdarą gabenantį autobusėlį pasitiko  „Radviliškio krašto bendruomenės“  Niauduvos skyriaus vadovė Vilma Milašienė. Ant patiesto tento talkininkai  iškrauna labdarą. Naujus šeimininkus įgyja du televizoriai, bet didžiausią džiaugsmą patiems jauniausiems akcijos dalyviams sukelia du dideli žaislų paketai. Kažkokios ypatingos kaimo charakteristikos nebus, bet čia labiausiai jautėsi bendruomeniškumo  dvasia. Pro originaliai puoštą sodybą ir link jos vedantį akmenų taką pasukame  į plentą. Paskutinio kelionės taško link.

Trečioji stotelė-Pociūnai

 

Kaimas ant rajono „rubežiaus“ pasitiko seno vandentiekio bokšto grebėstais, nugenėtomis (nupjautomis)paplentės obelimis. „Radviliškio krašto bendruomenės“ Pociūnų skyriaus vadovė  Dijana Aksionovienė operatyviai pakviečia stambius vyrukus ir tona labdaros greitai atsiduria po kultūros namų stogu. Pačiu laiku, nes dangus pradėjo žerti žemėn ledinius lietaus lašus. Iš pokalbio su gyventojais paaiškėja toli gražu ne šviesios kaimo perspektyvos: ruošiamasi uždaryti pašto skyrių, medicinos punktą, mokyklą, liks paskutinis kultūros židinys-viešiosios bibliotekos filialas. Atsisveikiname. Atsiminimui nusifotografuoju užrašą „Aparatinė. Pašaliniams įėjimas draudžiamas“. Kai pagalvoji, čia kažkada rodė kinofilmus, dabar tai dar vienas nykstantis Radviliškio rajono kaimas, konservatorių paliktas likimo valiai, kaip, beje, ir kiti aplankyti tądien kaimai. Ir metas baigiamajam žodžiui.

Baigiamasis žodis

Galima pavadinti ir baigiamuoju misijos dalyvio žodžiu. Malonu tai, kad rajone yra geradarių, kurie tinkamus naudojimui rūbus, patalynę, namų apyvokos daiktus, žaislus, knygas ir kt. skiria labdarai. Taip kuriamas bendruomeniškumas, ištiesiama pagalbos ranka, daiktai gauna antrąjį gyvenimą. Misijos metu dvi tonos labdaros buvo išdalinta 50-iai gyventojų. Visi gavo ir po didžiausio rajono savaitraščio numerį. Gyvenimas tęsiasi ir ši misija tikrai ne paskutinė, tad belieka padėkoti ir atsisveikinti. P.S. Grįžtant į Radviliškį dangus toliau liejo ašaras, pūtė žvarbus vėjas, bet sieloje švietė maža saulutė.

 

Vytautas MIKALAUSKIS