Stevija yra natūralus saldiklis, kuris gaunamas iš Pietų Amerikoje augančio augalo „Stevia rebaudiana“ lapų. Šis augalas Gvarani tautų, gyvenusių Paragvajuje ir Brazilijoje, taip pat buvo naudojamas kaip vaistinis priedas jau nuo 16-ojo amžiaus. Jo lapuose yra steviolio glikozidų – medžiagų, kurios yra 50-300 kartų saldesnės už cukrų. Ši medžiaga neturi kalorijų ir angliavandenių, todėl ji nesukelia cukraus svyravimų kraujyje ir gali būti naudinga žmonėms, sergantiems diabetu ar besistengiantiems sumažinti cukraus vartojimą. Be to, stevija yra atspari karščiui ir rūgščiai aplinkai, todėl ji gali būti naudojama maisto ir gėrimų gamyboje bei konservavime.
Paplitimas pasaulyje
Šis cukrus yra labai paplitęs Japonijoje, kuri ir buvo pirmoji šalis, pradėjusi komercinę šio saldiklio gamybą 1971 metais. Japonijoje stevia cukrus yra naudojamas saldinti daugelį produktų, tokių kaip sojos padažas, marinatai, jogurtai, salotos ir desertai. Taip pat tai yra populiarus saldiklis kitose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Vakarų šalyse ši medžiaga pradėta naudoti tik neseniai, po to kai buvo patvirtintas jos saugumas ir poveikis sveikatai. Europos Sąjungoje stevija buvo legalizuota kaip maisto priedas 2011 metais, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 2008 metais. Dabar ji yra randama daugelyje maisto ir gėrimų produktų, tokių kaip limonadai, ledai, želė ir pyragai.
Stevia yra puiki alternatyva cukrui
Stevijos saldiklis yra laikomas sveikesniu cukraus pakaitalu, nes jis neturi neigiamo poveikio dantims, nesukelia karieso ir neturi kalorijų. Tačiau vartojimas taip pat turi tam tikrų ribojimų ir galimų šalutinių poveikių. Pirmiausia, reikia žinoti, kad ne visos stevijos formos yra vienodos. Šio augalo lapai ir neapdoroti ekstraktai nėra patvirtinti kaip saugūs maisto priedai daugelyje šalių, nes jie gali turėti nežinomą poveikį inkstams ir širdžiai. Tik gryninti steviolio glikozidai, tokie kaip steviozidas ir rebaudiozidas A, yra laikomi saugiais ir tinkamais maisto pramonėje. Šie glikozidai yra gaunami iš šio augalo lapų per sudėtingą ekstrakcijos ir valymo procesą, apimantį daugiau nei 40 žingsnių.
Antra, reikia atsižvelgti į tai, kad šis saldiklis turi skirtingą skonį nei cukrus. Stevia pasižymi lėtesne saldumo pojūčio pradžia ir pats saldumo poveiki išlieka ilgesnį laiką, lyginant su cukrumi. Didelės koncentracijos gali sukelti kartoką ar piktžolių poskonį. Kai kuriems žmonėms šis saldiklis gali priminti mentolį ar saldžią žolę. Todėl vartojimas reikalauja pripratimo ir atitinkamo dozavimo. Be to, stevija neturi tokių pačių cheminių savybių kaip cukrus, todėl ne visuose receptuose šią medžiagą galima naudoti kaip jo pakaitalą. Be to, ši medžiaga negali suteikti maistui tūrio, tekstūros, spalvos ar karamelizacijos, kurios yra būdingos cukrui. Todėl stevija dažniausiai yra naudojama kartu su kitais saldikliais ar priedais, kad būtų pagerinta jos skonio ir funkcionalumo kokybė.
Taip pat reikia žinoti, kad stevia nėra stebuklingas sprendimas cukraus problemoms spręsti. Nors šis saldiklis gali padėti sumažinti cukraus suvartojimą ir jo neigiamas pasekmes, tai nereiškia, kad galima valgyti bet ką ir bet kokiais kiekiais. Ši medžiaga taip pat gali turėti įtakos skonio receptoriams ir hormonams, kurie reguliuoja apetitą ir sotumo jausmą. Kai kurie tyrimai rodo, kad stevia cukrus gali sumažinti insulino ir gliukagono lygį kraujyje, o tai gali turėti įtakos medžiagų apykaitai ir svoriui. Taip pat šis saldiklis gali sukelti alergines reakcijas kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie yra alergiški astrų šeimos augalams. Todėl vartojimas turi būti ribotas ir kontroliuojamas.
Kaip bebūtų, galima teigti, kad tai yra natūralus ir saugus cukraus pakaitalas, kuris gali būti naudingas sveikam mitybos būdui propaguoti. Tačiau, stevija nėra tobulas saldiklis ir turi savo trūkumų ir rizikų. Svarbu suprasti, kad šis maisto priedas gali padėti sumažinti cukraus suvartojimą, bet jis negali pakeisti sveiko gyvenimo būdo ir subalansuotos mitybos svarbos.
