Europoje ir pietiniame Baltijos jūros regione nuotekų valyklos tapo taršos farmacinėmis medžiagomis šaltiniais. Siekiant apsaugoti geriamo vandens šaltinius ir vandens organizmų gerovę bei sumažinti antimikrobinio atsparumo pasklidimą, reikia imtis priemonių, kurios turėtų būti inicijuotos vyriausybiniu lygiu. Tokią išvadą pateikė trejus metus trukusį tyrimą dėl farmacinių medžiagų šalinimo pietinės Baltijos jūros pakrantės rajonų nuotekų valyklose atlikę mokslininkai iš keturių šalių: Švedijos,Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Pasak ,,Morpheus“ projekte dalyvavo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojo Valdo Lango, mokslininkai jau keliolika metų stengiasi įminti mįslę dėl neigiamų pokyčių Baltijos jūros ekosistemoje.
„Buvo pastebėti kai kurių žuvų elgsenos pasikeitimai. Vyriškos lyties žuvys įgauna moteriškos lyties žuvims būdingų savybių. Šias žuvis stebėję mokslininkai konstatavo, kad tokia elgsena gali būti sąlygota išorinių veiksnių. Užuomina į šią mįslę tapo Indijoje įvykęs incidentas, per kurį vos neišnyko vienos rūšies grifai. Paaiškėjo, kad grifai maitinosi nuo per didelio antibiotikų ir nuskausminamųjų vaistų dozių kritusių gyvulių mėsa. Šių paukščių nykimo mastai buvo tokie dideli, kad ta grifų rūšis atsidūrė prie išnykimo ribos. Atsirado prielaida, kad neigiamus Baltijos ekosistemos pokyčius taip pat galėjo sąlygoti čia patekusių medikamentų likučiai. Ši prielaida pasitvirtino radus medikamentų Baltijos jūros žuvų bei ūdrų organizme“, – sakė V. Langas
Buvo nustatyta, kad didžiausias vaistų patekimas į aplinką šaltinis yra nuotekų valyklos. Jas iš mūsų organizmo pašalinti vaistai pasiekia per kanalizacijos tinklus. Priklausomai nuo vaistų rūšies, nuotekų valyklas jie pasiekia išsaugoję nuo 30 iki 90 procentų savo veiksmingumo.
Dabartinės nuotekų valyklos nėra pritaikytos mikro teršalų išvalymui. Todėl kai kurie į šias nuotekų valyklas patekę medikamentai suyra ar akumuliuojasi nuotekų dumble, o kai kurių medikamentų koncentracija išvalytose nuotekose netgi padidėja. Tai daugiausia liečia antibiotikus.
Dėl aplinkos taršos medikamentais jau ima skambinti pavojaus varpais. O kol nėra atliktas išsamus rizikos vertinimas, patartina labiau šviesti žmones, skatinti juos atsakingai naudoti medikamentus, mažinti medikamentų pakuotes, pasenusius ar nebenaudojamus vaistus neišmesti į kriaukles, klozetus ar šiukšliadėžes, o grąžinti vaistinėms. Išvalyti mikroteršalus galima juos ozonuojant arba filtruojant per aktyvuotos anglies filtrus.
Problema yra ta, kad tokiems ketvirtos pakopos valymo įrenginiams reikia labai didelių investicijų.
Saulius Taločka
