Pastaruoju metu televizijoje ir žiniasklaidoje didelio dėmesio susilaukė kraupios nelaimės, kuriose nukentėjo vaikai. Buvo prabilta apie pataisas Vaiko apsaugos įstatymuose, kurie padidintų galimybę padėti vaikams. Tačiau vieno įstatymo papildymas netiko, vėliau ir kitas, galiausiai ir trečias šių metų papildymas buvo svartytas Seimo posėdyje, tačiau ir jis seimūnams neįtiko, nors už lango buvo galima pamatyti piketuotojus, kurie prašė, kad šį įstatymą priimtų.
Ar reikia fizinių bausmių? Ar galime auklėti vaikus be jų? Kokias pasekmes tokios bausmės sukelia?
Atsakyti į šiuos klausimus ir pasiteirauti nuomonės „Radviliškio kraštas“ kreipėsi į Radviliškio rajono policijos komisariato laikinai einantį viršininko pareigas Saulių Malatoką, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorę Ritą Pranę Vilimaitę, direktorės pavaduotoją socialinėms paslaugoms Žydrūnę Plungienę, vyr. socialinę darbuotoją Mildą Mockaitytę-Cicilionienę, Radviliškio savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoją, vyriausiajį specialistą Algimantą Augulį, kuris pateikė savo subjektyvią nuomonę, buvo kalbėta ir su Radviliškio miesto vaikų globos namų „Nykštukas“ direktoriaus pavaduotoja Jūrate Gudiene.
Radviliškio rajono policijos komisariato laikinai viršininko pareigas einantis Saulius Malatokas.
Kiek rajono Policijos komisariate užregistruota nusikaltimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje 2016 metais?
-Pradėti 304 ikiteisminiai tyrimai, remiantis 140 straipsniu, Radviliškio mieste jų užregistruota apie 150, o likusi dalis – Radviliškio rajone.
Ar būna melagingų iškvietimų?
– Taip, būna.
Kokie dažniausi nusikaltimai vykdomi prieš vaikus?
– Dauguma vaikų būna patyrę fizinį smurtą. Matomi sumušimai, mėlynės.
Ar įmanoma atpažinti psichologinį smurtą prieš vaikus?
– Tai yra pakankamai sudėtinga, nustatoma tik atvykus į iškvietimą. Psichologinį smurtą yra sudėtinga atpažinti. Tačiau per mano darbo laiką buvo vienas kitas atvejis, kuris buvo traktuojamas kaip psichologinio smurto išraiška ir buvo pradėtas iki teisminis tyrimas.
Jeigu būtų priimtos naujos pataisos dėl fizinių bausmių panaikinimo prieš vaikus, ar padaugėtų iškvietimų?
– Taip, Radviliškio rajone pakankamai yra smurto prieš vaikus atvejų. Tačiau, naujas įstatymas sukeltų dar didesnę laviną iškvietimų.
Ar vaikai patys kreipiasi į pareigūnus dėl smurto šeimoje?
– Taip, yra atvejų, kada sulaukiame skambučių iš vaikų, kurie kreipiasi, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai kreipiasi paaugliai, kurie suvokia smurtą ir nori užkirsti kelią jam artimoje aplinkoje.
Ar gaunate informacijos apie smurtą tarp vaikų?
– Tokių pranešimų ir iškvietimų gauname. Dauguma jų užregistruoti Radviliškio vaikų globos namuose, Radviliškio Technologijų ir verslo mokymo centre, taip pat ir kai kuriose mokyklose Radviliškio mieste ir rajone.
Kaip yra kovojama su smurtu, kokios numatytos priemonės?
– Gavus iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, siunčiamas ekipažas, taip pat pranešama Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Smurtautojas pašalinamas iš tos aplinkos ir nuvežamas į Radviliškio r. policijos komisariatą. Tačiau, yra ir tokių asmenų, kurie nepasimoko ir toliau smurtauja artimoje aplinkoje ir prieš žmoną, ir prieš vaikus. Smurtautojus tenka bausti griežčiau ir jie atsiduria kalėjime. Tokių atvejų yra.
Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorė Rita Pranė Vilimaitė, direktorės pavaduotoja socialinėms paslaugoms – Žydrūnė Plungienė, vyr. socialinė darbuotoja Milda Mockaitytė-Cicilionienė.
Kaip vertinate fizinių bausmių panaikinimą, ar būtų įmanoma jas mažinti šeimose?
Pavaduotoja: Žmonės turi suvokti vaikus kaip lygiaverčius suaugusiam žmogui, o ne kaip silpnesnius. Tėvai privalo bendrauti su vaiku kaip su sau lygiu.
Milda: Netoleruojame bet kokio smurto prieš vaiką. Radviliškio rajone mes pirmieji pradėjome kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Iš pradžių didžiausias dėmesys buvo skiriamas rizikos grupės šeimoms, kuriose jau ne kartą yra pasitaikę smurto protrūkių, taip pat asocialioms šeimoms. Tačiau mes turime idėją ir norime, kad ne tik šios šeimos, bet ir visos kitos prisidėtų prie kovos su smurtu artimoje aplinkoje. Mes norime pasiekti visus žmones. Tam rengiame tokius projektus, kaip, pavyzdžiui, būsimų globėjų, įtėvių kursai, kur bus mokoma, kaip reikia elgtis su vaiku, kaip su juo surasti bendrą kalbą.
Pavaduotoja: Visi žmonės turi suvokti, kad fizinės bausmės nėra tinkamas kelias auklėti vaikus. Tai tik bandymas parodyti, kad esi stipresnis. Užsienyje jau seniai yra kovojama su smurtu prieš vaikus. Lietuvoje ši kova vėluoja kokį dvidešimt metų.
Direktorė: Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras organizavo renginius, skirtus akcijai „16 dienų be smurto prieš moteris“ paminėti. Tačiau buvo kalbama ir apie patyčias iš vaikų, kurie šeimose neranda šilumos, būna pikti. Mūsų tikslas – mokyti tėvelius, kaip bendrauti su vaikais, nežeminti ir nemenkinti jų orumo. Svarbu vaikams augti saugioje aplinkoje.
Pavaduotoja: Smurtas vyksta ne tik prieš vaikus ir ne tik fizinis. Nereikia pamiršti psichologinio ir emocinio smurto, kuris gali palikti gilius randus žmogaus raidoje.
Direktorė: Televizija taip pat yra viena iš problemos šaltinių – rodomos laidos, kuriose šeimos ar asmenys aiškinasi savo asmeninius santykius, kartai už tai gaudami užmokestį ar „dovaną“. Visa tai mato vaikai.
Pavaduotoja: Egzistuoja stereotipinis mąstymas, kad vaikas yra blogas ar geras, tačiau nėra gerų ar blogų vaikų. Pedagogai kartais tai pamiršta ir vaiką pavadina blogu ar geru. Svarbiausia – elgesys ir aplinka. Aplinka formuoja jauną žmogų, nuo jos priklauso vaiko elgesys. Pavyzdžiui, jei aplinka yra kenkėjiška, tai ir vaikas gali įgauti daugiau neigiamų savybių nei teigiamų, tačiau nereiškia kad jis blogas. Tai rodo, kad aplinka yra netinka auginti ir auklėti vaiką. Dauguma atsimena, kaip vaikystėje visi vaikai pirkdavo „vaikišką“ šampaną ir nešdavosi jį į draugų gimtadienį. Tai yra asmeninis tėvų auklėjimas. Su tėvais reikia dirbti, juos šviesti. Nuo vaikų nereikia nieko slėpti, reikia jiems aiškinti, tartis su jais, keisti jų auklėjimą. Turi atsirasti prasmingos bausmės.
Milda: Tėvams dažnai trūksta žinių ir informacijos apie vaikų auklėjimą. Jaunos šeimos domisi vaikų auklėjimu, rizikos šeimos keičia savo požiūrį į vaikų auklėjimą. Rengiant projektus atsiranda galimybė ne tik miesto gyventojams, bet ir aplinkiniams kaimams juose dalyvauti. Dabar yra toks tarpsnis, kuris, tikėkimės, padės pasiekti geresnių rezultatų.
Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Augulis (subjektyvi nuomonė)
Tėvai, auklėdami vaikus, nori, kad jie užaugtų geri ir taiko įvairius auklėjimo būdus. Juk būna situacijų, kai vaikas elgiasi netinkamai ir tokį jų elgesį tėvai privalo sustabdyti. „Nemušimo“ įstatymas/pataisų priėmimas apribotų tėvų auklėjimo galimybes. Aš pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą. Normalioje šeimoje visi tėvai gerai žino, kaip reikia auklėti. Tos galimybės sudrausminti vaikus turi būti paliktos. Dabartiniai priimti įstatymai gerai veikia ir papildomų priimti dar nereikia. Žinoma, čia mano subjektyvi nuomonė.
Radviliškio globos namų „Nykštukas“ direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Jūratė Gudienė
Yra dar žmonių, kurie naudoja fizines bausmes. Vaikų, patekusių į Vaikų globos namus dėl smurto prieš juos, nėra daug, tačiau didžioji dalis yra augę smurtaujančioje aplinkoje. Smurtavimas vyko tarp tėvų, kurie vaikui yra pavyzdys. Vaikas, matęs smurtaujančius tėvus, smurtauja ir pats – jis atkartoja tėvų elgesį. Vaikai, kurie patenka patys patyrę smurtą, dažniausiai būna nukentėję nuo tėvų sugyventinių. Smurtas artimoje aplinkoje – viena opiausių problemų Lietuvoje, kuri vis dažniau išlenda į paviršių padedant žiniasklaidai. Tačiau ši problema ir toliau ne mažėja. Trūksta pagalbos, informacijos apie smurto pasekmes. Reikia keisti požiūri į vaiko auklėjimą – laukia daug darbo. Užtenka pažiūrėti į Lietuvos Respublikos Seimo narius, kurie yra nepasiruošę priimti naujovių.
