Į „Radviliškio krašto“ redakciją kreipėsi Aukštelkų kaimo gyventojai su jiems labai aktualiu klausimu: ar galima žvejoti Aukštelkų kaimo tvenkinyje?
„Mes savo kaimo tvenkinį įžuvinome, o dabar ne visur galime žvejoti. Tokia situacija susiklostė, kai A. Petrauskas privatizavo dalį tvenkinio pakrantės. Dabar, kai kas nors užmeta meškerę tvenkinyje nuo A. Petrauskui priklausančios pakrantės, jis tuoj pat prisistato ir žvejus išvaro. Jaunesni dar nepaklauso, atsikerta, tačiau juk visą laiką nesiginčysi. Mūsų nuomone, žuvys, esančios tvenkinyje, priklauso visiems žvejams ir A. Petrauskas neturi teisės uždrausti žvejoti, net jeigu ir tvenkinio pakrantės dalis priklauso jam“,- sakė Aukštelkų kaimo gyventojai.
Atsakyti į šį klausimą paprašėme Radviliškio Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus.
1. Ar Aukštelkų kaimo gyventojai turi teisę žvejoti Aukštelkų kaimo tvenkinyje?
Aukštelkų tvenkinys yra valstybės nuosavybės, tik daliai jo yra atstatyta nuosavybė pil. A. Petrauskui. Vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, galima žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų (Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 16.3 punktas). Manome, kad visi piliečiai gali žvejoti šiame vandens telkinyje turėdami respublikinį leidimą.
2. Dalis Aukštelkų kaimo tvenkinio pakrantės ir dalis tvenkinio pagal nuosavybės teisę priklauso A. Petrauskui. Ar kaimo gyventojai gali žvejoti nuo A. Petrauskui priklausančio tvenkinio kranto, maudytis, poilsiauti?
LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas“ 10 punktas nurodo, kad asmenų teisė naudoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia pereiti pakrantės apsaugos juostą. Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantės apsaugos juostoje apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus).
Vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimas:
1. Pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims (toliau šiame straipsnyje – užtvėrimai);
2. Jeigu žemės juosta, nurodyta šios dalies 1 punkte, yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), užtvėrimų draudimas taikomas taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti asmenims vandens telkinio pakrante.
Saugomų teritorijų įstatyme nėra nurodyta, kokia veikla žmogus gali užsiimti apsistojęs pakrantės apsaugos juostoje. Žvejyba nėra draudžiama veikla pakrantės apsaugos juostoje, kaip ir maudymasis bei poilsiavimas. Tačiau Valstybei priklausančioje šio vandens telkinio dalyje yra įrengtas paplūdimys su visa reikiama infrastruktūra ir, agentūros nuomone, nereikėtų piktnaudžiauti galimybe poilsiauti piliečiui priklausančioje pakrantės dalyje.
Taigi Aukštelkų kaimo gyventojai gali žvejoti turėdami leidimą, apsistoti A.Petrauskui priklausančios pakrantės apsauginėje juostoje šviesiuoju paros metu be savininko leidimo, tačiau išeidami privalo teritoriją sutvarkyti, nešiukšlinti. Savininkas poilsiautojų išvaryti neturi teisės.
„Radviliškio krašto“ informacija
