Po rinkimų rajono meru tapus Lietuvos žaliųjų partijos atstovui Vytautui Simeliui, daug kalbėta apie perversmą rajono administracijoje. Meras viešai ne kartą sakė, kad lauktų tiek administracijos direktorės, tiek jos pavaduotojo atsistatydinimo. Neva aplink save jis nori suburti komandą, kuria galėtų pasitikėti, o tai nėra įmanoma, kai aplink dirba kitos partijos atstovai. Tiesa, nei direktorė J. Margaitienė, nei jos pavaduotojas J. Pranys to iki šiol nepadarė ir nepanašu, kad ruoštųsi daryti. Rajono taryboje daugumą sudaro konservatoriai ir „valstiečiai“. V. Simelis bergždžiai bandė šią koaliciją išardyti, kviesdamas „valstiečius“ jungtis prie naujai buriamo darinio su socialdemokratais, „darbiečiais“ ir nepartiniais. Darinys taip ir nebuvo suformuotas, o meras kaltę dėl to, kad darinys nesusiformavo, suvertė „valstiečiams“. Esą tik jie kalti, kad rajone nebuvo suformuota naujoji valdančioji dauguma. Tačiau yra vienas bet… Pradžioje V. Simeliui sunkiai sekėsi rasti bendrą kalbą su socialdemokratais, kurių lyderis Kazimieras Račkauskis siekė vicemero posto, nors šis postas taip pat buvo po derybų atitekęs „valstiečiams“. Kaip politikoje sakoma, priklausė „valstiečiams“. Būtent iš socialdemokratų į Žaliųjų partijos gretas pabėgo dabartinis rajono meras. Situacija taryboje liko tokia, kokia buvo dar iki rinkimų: poziciją sudaro konservatoriai ir „valstiečiai“, opozicijoje dirba socialdemokratai, „darbiečiai“ ir nepartiniai. Beje, pastebėjus Tarybos narių veiklą bei balsavimus, peršasi išvada, kad tikroji opozicija yra tik nepartiniai.
Sprendimų priėmimas Taryboje labiausiai priklauso nuo to, kaip balsuos opozicijos atstovai. V. Simelis jau kartą pozicijos buvo „paauklėtas“ – negavo Tarybos pritarimo vykti į komandiruotę Lenkijoje – po to, kai atsisakė į vicemero postą teikti „valstiečių“ siūlomą Kęstučio Dambrausko kandidatūrą. Tiesa, meras motyvavo, kad nesiruošia teikti to kandidato, kuri jam bando primesti pozicija ir sprendimus dėl galimų kandidatūrų priims jis pats savarankiškai. Tiesa, panašu, kad K. Dambrausko kandidatūros niekas V. Simeliui primesti ir nebandė, tik pateikė raštišką pasiūlymą. Kai į vicemero postą buvo pateikta ir patvirtinta „valstiečio“ Vytauto Krikščiūno kandidatūra, kilo labai didelių abejonių dėl mero principingumo. Juk postas atiteko ne opozicijos, bet valdančiųjų atstovui. Beje, taip pat „valstiečiui“. Kyla klausimas – koks skirtumas tarp K. Dambrausko ir V. Krikščiūno? Kodėl buvo pasirinktas būtent V. Krikščiūnas? Kuluaruose kalbama, kad būsimas meras su V. Krikščiūnu aktyviai bendravo dar iki mero rinkimų antrojo turo ir sprendimai dėl pozicijų, ko gero, buvo priimti gana seniai. Tą liudija ir šiandienos įvykiai – meras ir vicemeras lydi vienas kitą visuose renginiuose.
V. Simelis visai kitaip elgėsi, teikdamas komitetų pirmininkų kandidatūras. Panašu, kad kaip kompensacija ar norint sušvelninti situaciją bei kylančią įtampą, „valstiečiui“ K. Dambrauskui buvo pasiūlytas Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko postas. Prieš tai Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininku tapo kitas „valstietis“ Jonas Povilaitis. Politiškai komiteto pirmininko postas nėra įtakingas. Esminių sprendimų komiteto pirmininkas nepriima ir jų beveik negali įtakoti. Daug įdomesni įvykiai vyko Investicijų ir kaimo reikalų komitete. V. Krikščiūnas buvo šio komiteto pirmininkas, tačiau, jam tapus vicemeru, teko iš šių pareigų pasitraukti. Šio komiteto pirmininku tapo Saulius Luščikas, kuris su žemės ūkiu ar verslu turi mažai bendro. Tikėta, kad šis postas gali būti pasiūlytas nepartiniam, turinčiam didelę patirtį versle, Gediminui Lipnevičiui, kaip aktyviam opozicijos atstovui, bet tai neįvyko.
Nuoseklumo V. Simelio veiksmuose kol kas nedaug. Toks įspūdis, kad jis bando visais būdais laviruoti tarp pozicijos ir opozicijos, bandydamas užsitikrinti tiek vienų, tiek ir kitų palankumą. Tiesa, blaškosi ir patys valdantieji. Kaip bus toliau, pamatysime…
Bežemis valstietis
