Edas Kasperavičius iš Baisogalos sulaukė kaltinimų dėl fizinio skausmo sukėlimo žmogui, kas numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Iki šiol liko neaišku, dėl kokių priežasčių. Edas K., lauko virtuvėlėje su kitais vyrais draugiškai gurkšnojęs alkoholį, staiga sugalvojo statybiniu platuku daužyti stalą ir juo sudavė nukentėjusiajam A. V. į veidą, taip jį sužalodamas bei sukeldamas fizinį skausmą. Šis keistas įvykis nutiko 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 23.10 val. Tiesa, kaltinamasis apie įvykio aplinkybes aiškino kitaip – esą jis virtuvėlėje negėrė ir jokio plaktuko neturėjo, tik kelis kartus nukentėjusiajam kumščiu sudavė į veidą.
Aiškino, kad pats buvęs užpultas
Kaltinamojo pateikta įvykių versija visiškai skiriasi nuo visų kitų apklaustų žmonių parodymų. Edas K. pripažino, kad sudavė smūgius nuketėjusiajam, tik jo pasakojime neegzistuoja nei draugiškos išgertuvės, nei plaktukas, nei jo keistas elgesys, plaktuku daužant stalą. Nuspręsta jo tokią poziciją laikyti, kad kaltę Edas K. pripažino iš dalies. Pasak jo, šių metų rugpjūčio mėnesį (dienos neatsimena), apie 23 valandą, jis ėjo pas tėvą. Daugiabučio namo kieme, kur gyvena jo tėvas, Edas K. sutiko savo pažįstamą D., nukentėjusįjį ir dar du vyriškius, kurių nepažįsta. Lauke buvo tamsu. Pasak kaltinamojo, pas sutiktus asmenis jis nėjo, tik sutiko pakeliui. Prasilenkiant su minėta kompanija, kilo žodinis konfliktas. Jį pradėjo du nepažįstami vyriškiai. D. esą bandė raminti tuos nepažįstamuosius. Vienas iš vyrų norėjo kaltinamąjį pastumti, bet nepavyko. Edas K. neva norėjo eiti pas tėvą, o tie vyrai stovėjo prie laiptinės ir jo nepraleido. Tada Edas K. esą skambino pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kad reikia policijos. Tuo metu nukentėjusysis ir vienas nepažįstamasis keikdamiesi ėjo link jo, paskui puolė ant jo. Tada esą Edas K. ir bandė suduoti abiems vyriškiams, užsimojo rankos kumščiu ir kelis kartus sudavė į galvą. Jį taip pat tie vyrai mušė. Plaktuku smūgių jis esą niekam nesudavė ir lauko virtuvėje pas D. tą dieną nebuvo. Kodėl kiti asmenys nurodė kitokias įvykio aplinkybes, Edas K. nežinojo, paaiškinti negalėjo. Po įvykio greitosios pagalbos automobiliu jaunas vyriškis (kaltinamasis) buvo pristatytas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jį apžiūrėjo, po to – į Šiaulių psichiatrijos kliniką, iš kurios po apžiūros vaikinas buvo išleistas.
Rankoje laikytą plaktuką matė kaimynas
Visi, kurie girtavo lauko virtuvėje, tvirtino, kad pas juos užsuko Edas K. su statybiniu plaktuku ir be jokios priežasties pradėjo agresyviai elgtis: plaktuku kelis kartus trenkė į medinį stalą, po to stalą nuvertė ant ten buvusio vyriškio, o nukentėjusiajam plaktuku trenkė į veidą, prakirsdamas antakį. Kai kurie iš ten buvusių pasakojo, kad Edas K. buvo išėjęs į lauką ir vienam iš girtaujančių kompanijos spyrė koja į krūtinę, po ko šis nugriuvo. Tas nugriuvęs vyras pareiškė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, nes fizinio skausmo nejuto dėl girtumo. Kad kaltinamasis tą vakarą turėjo statybinį plaktuką, paliudijo vienas Edo K. tėvo kaimynas, kuris, išgirdęs triukšmą lauke, išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Lauke nusprendė parūkyti. Berūkydamas, vyras pamatė, kad iš už namo kampo išėjo jaunuolis, kuris rankoje turėjo statybinį plaktuką – tokį, kurio vienu galu gali kalti, o kitu traukti vinis. Tą vaikiną jis esą matė pirmą kartą. Šis kaimynas girdėjo, kad sandėliuke ar kitų vadinamoje virtuvėlėje kilo triukšmas, kai ten nuėjo minėtas vaikinas. Po kiek laiko šis žmogus esą užsuko į virtuvėlę pažiūrėti, kas ten įvyko, ir rado sužeistą nukentėjusįjį.
Matė nubėgančius siluetus
Vaikino tėvas vėlgi pasakojo ne tai, ką kalbėjo dauguma įvykio dalyvių. Pasak jo, buvo vėlus vakaras ir jis ruošėsi eiti miegoti, bet lauke išgirdo triukšmą. Tada jis išbėgo į kiemą ir pamatė 3 bėgančių asmenų siluetus. Lauke buvo tamsu, tačiau prie jo laiptinės nuo judesio užsidegė šviesa. Matė, kad sūnus stovi prie langų, tai yra, 3-4 metrų atstumu nuo namo ir tie trys siluetai bėgo būtent nuo jo. Priėjęs prie sūnaus, vyriškis paklausė, kas nutiko. Edas K. nieko nekalbėjo ir visas drebėjo. Ar buvo sūnui padaryti sužalojimai, vyras sakė nematęs dėl tamsos. Jis sakė girdėjęs, kad sūnus skambino pagalbos telefonu ir nurodė, kad jį sumušė. Atvyko policijos pareigūnai, o vėliau – greitoji medicinos pagalba. Netukus sūnų greitoji medicinos pagalba išsivežė į ligoninę. Atvykus policijai, prie tarnybinio automobilio atėjo vyras su ant kaktos užklijuotu pleistru. Tėvas tvirtino, kad, išėjęs į lauką, pas sūnų Edą K. plaktuko nematė. Jo namuose Edas jokio plaktuko nebuvo pasidėjęs. Ar Edas turi statybinį plaktuką ir kokį, tėvas nežinojo, nes niekada tokio nebuvo matęs.
Elgėsi keistai
Iš įvykio vietos gauti keli pranešimai specialiosioms tarnyboms ir atvyko keli policijos ekipažai. Objektyviais įrodymais galima laikyti pareigūnų „Body“ kamerų įrašus, kuriuose matyti, kad Edas K., atvykus pareigūnams bei medikams, elgėsi neadekvačiai. Pasak vienos pareigūnės, jis rankoje laikė peilį, kurį po paliepimo numetė, sakydamas, jog nieko nedarė, tik gynėsi. Vaikinas verkė, į užduodamus klausimus neatsakinėjo, vaikščiojo pirmyn ir atgal, šokinėjo ir bėgiojo, sėdėdamas ant žemės rūkė ir lingavo, todėl nuspręsta jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Vaikino tėvas, buvęs netoliese, sakė, kad sūnus taip elgiasi pirmą kartą, psichikos sutrikimų nėra turėjęs. Kiti pareigūnai po kiemą ieškojo statybinio plaktuko, tačiau jo nerado. Kad statybinis plaktukas galimai egzistavo, rodė žymės apžiūrėtame mediniame stale lauko virtuvėlėje (ar garaže), mat jo paviršiuje buvo matyti 5 pažeidimai, kurių ilgis apie 2 cm. Atvykę medikai nusprendė Edą K. vežti į Šiaulių psichiatrijos kliniką. Greitosios pagalbos automobiliu jis vyko kartu su policijos pareigūnu. Psichiatrijos ligoninėje vaikinas buvo apžiūrėtas ir nusiųstas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių dėl sužalojimų. Kokie tai buvo sužalojimai, pareigūnas negalėjo atsakyti. Kaltinamas smūgiavęs statybiniu platuku vaikinas buvo paliktas Šiaulių ligoninėje, o policijos pareigūną greitosios pagalbos automobilis parvežė atgal. Po keleto valandų Edas K. atvyko į policijos komisariatą kartu su motina, kuri reiškė pretenzijas, kad nebuvo priimtas pareiškimas iš jos sūnaus. Jaunuolis vis tik pareiškimo policijoje nerašė.
Įrodymų užteko
Teismo nuomone, Edo K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir procesas dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo įmanomas. Mat nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nesutikdamas, kad smūgį sudavė plaktuku, ir teigdamas, kad jį sudavė kumščiu, paties smurtinio veiksmo jis neneigė. Edas K. suprato, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Aplinkybę, kad smūgis buvo suduotas būtent plaktuku, esą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Edas K. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vaikinas yra teistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, „Sodros” duomenimis, jis nedirba. Šią nusikalstamą veiką Edas K. padarė, nepraėjus nė metams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir kad savo elgesio jis nevertina kritiškai bei nekoreguoja. Nuspręsta, kad veiksmingiausia bausmė šiuo atveju – areštas. Nors byla išnagrinėta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, nuspręsta, kad bausmės mažinti trečdaliu negalima, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies.
Skirta 60 parų arešto
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė, 2022 m. lapkričio 16 d. priimdama teismo baudžiamąjį įsakymą, tenkino prokuroro pareiškimą. Juo Edas Kasperavičius pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Jam skirta 60 parų arešto bausmė. Dėl bausmės atlikimo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis turės nuvykti į Šaulių tardymo izoliatorių, kur bus sprendžiama, kur jis atliks bausmę.
Laukiama įsiteisėjimo
Nuteistasis dar turi laiko nesutikti su paskirta bausme. Baudžiamasis įsakymas išsiųstas nuteistajam Edui Kasperavičiui, kuris turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo pareikšti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodžiu. Tokio prašymo per nustatytą laikotarpį nepareiškus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Rita Grigalienė
Asociatyvus nuotraukų koliažas