Inovatyvūs vaistai ir pažangios vėžio gydymo technologijos vis dažniau leidžia efektyviai gydyti onkologines ligas. Tačiau tiek medikai, tiek pacientai susiduria su dar vienu rimtu iššūkiu – gydymo toksiškumu. Chemoterapija, radioterapija, imunoterapija ir kiti onkologinių ligų gydymo būdai ne tik sėkmingai naikina vėžines ląsteles, bet ir gali sukelti ilgalaikių komplikacijų – nuo odos bėrimo iki mirtinos citokinų audros. Apie tai, kaip sumažinti toksišką gydymo poveikį įvairių sričių specialistai diskutavo intensyvios, beveik dešimt valandų trukusios programos metu trečiojoje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Vėžio gydymo toksiškumas, jo valdymas ir gydymas“.
Trūksta personalizuotų sprendimų
„Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad per beveik keturis mėnesius tai yra jau devintoji NVI organizuojama konferencija. Už tokį produktyvumą ir entuziazmą esu dėkingas visai komandai“, – padėka konferenciją apie vėžio gydymo toksiškumą ir jo valdymą pradėjo NVI vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Konferencija Vilniuje subūrė platų būrį specialistų, vienu ar kitu onkologinės ligos gydymo etapu susiduriančių su pacientais, kurių sveikatą veikia priešvėžinio gydymo šalutinių poveikių, komplikacijų pasekmės.
„Gydymo toksiškumą stebi ne vien onkologai. Pacientai dėl komplikacijų patenka į šeimos gydytojų, kardiologų, endokrinologų, nefrologų ir kitų specialistų kabinetus. Visi turime prisiimti atsakomybę ir rasti bendrą sprendimą paciento labui. Manau, kad iš šios konferencijos išeisime geresni specialistai“, – kalbėjo NVI vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Diskusijoje „Kodėl svarbu kalbėti apie šalutinius vėžio gydymo reiškinius inovatyvaus gydymo eroje?“ NVI vadovas išreiškė susirūpinimą, kad šiandien, skiriant gydymą ir ieškant optimalaus efekto bei toksiškumo santykio, pasigendama personalizuotų sprendimų: „Čia yra didelė problema. Kaip rasti balansą kiekvienam žmogui asmeniškai? Dabar mums ypač reikalingi geri gydytojai, turintys didelę patirtį, ir reikalingos štai tokios, specialistus apjungiančios konferencijos.“
Toksiškas chemoterapijos poveikis
Konferencijos organizatorė NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, kad medikamentinis vėžio gydymas pastaraisiais dešimtmečiais labai plėtėsi: sukurta daug naujų priešvėžinių vaistų, dar daug jų testuojama klinikiniuose tyrimuose. „Visi nauji priešvėžiniai vaistai pasižymi ne tik geresniu poveikiu, geresniais išgyvenimo rezultatais, bet ir galimais šalutiniais reiškiniais. Šių dienų onkologinis pacientas išgyvena ilgiau ir tą laiką jis nori gyventi kokybiškai: tęsti darbus, išlikti socialiai aktyvus. Nauji vaistai tai leidžia, bet jų toksinio poveikio organizmui galimybė išlieka“, – kolegoms kalbėjo gydytoja chemoterapeutė.
Kasdien klinikoje stebimi pacientai, kuriems nuo chemoterapinių vaistų pasireiškia pykinimas, vėmimas, plaukų slinkimas, kraujo formulės pakitimas. „Turime ir odos, kito organo sunkaus laipsnio ar dauginių organų pažeidimų atvejų, ką stebime gydydami pažangiais vaistais: biologine terapija, imunoterapija ar jų deriniais. Chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru kasdien skiriame gerokai daugiau nei 200 pacientų medikamentinį vėžio gydymą, iš jų tikrai bus keli procentai ligonių, kuriems dėl gydymo toksiškumo turime keisti dozių režimą ar atidėti gydymą. Pasitaiko ir sunkesnio ar sunkaus laipsnio komplikacijų, kai turime skubiai stacionarizuoti bei užtikrinti gyvybines funkcijas“, – pasakojo doc. dr. B.Brasiūnienė.
Gydytojos teigimu, kol kas visiškai išvengti medikamentinio vėžio gydymo toksiškumo neįmanoma: „Vis dėlto privalome padaryti viską, kad, jei jis ir pasireikš, pasireikštų kuo mažesniu toksiškumo laipsniu ir kuo mažesne žala pacientui.“
Auga klinikinių vaistininkų poreikis
Doc. dr. B.Brasiūnienei antrino ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė doc. dr. Kristina Garuolienė: „Dažnai visuomenėje išreiškiama viltis, kad inovatyvūs vaistai yra stebuklingi, jie tik gydo ir nėra jokio nepageidaujamo poveikio. Bet reikia suprasti, kad tai – nauji vaistai. Apie juos paprastai žinoma nedaug. O kuo vaistas ilgiau vartojamas, kuo daugiau pacientų juo gydoma, tuo daugiau mes apie vaistą sužinome.“
„Net ir su naujais vaistais turime daug toksiškumo atvejų, – pritarė Vilniaus ir Upsalos Švedijoje universitetų studentė doktorantė Milda Girdenytė. – Savo darbuose daug dėmesio skiriu antikūnų konjugatams, kurie šiandien vadinami inovatyvia medicina, naujos kartos vaistais. Bet jie sukelia periferinę neuropatiją – ligą, pasireiškiančią periferinių nervų pažeidimu. Žmogus jaučia skausmą, tirpimą, silpnumą, dilgčiojimą galūnėse – rankose, kojose. Mėginame žiūrėti iš farmakokinetinės pusės, kaip galima tai paaiškinti ir kuo galime padėti.“
K.Garuolienės teigimu, atėjo laikas kalbėti apie naujos struktūros – klinikinių vaistininkų – sveikatos sistemoje atsiradimą. „Atsirandant vis daugiau inovatyvių vaistų, daugeliui jų reikia ypatingos stebėsenos: kaip pacientas jaučiasi juos vartodamas, kaip reaguoja jo organizmas, kas jam gali atsitikti, į ką jam pačiam atkreipti dėmesį, kad pastebėtų pavojingus požymius ir laiku kreiptųsi į gydytojus. Klinikiniai vaistininkai labai prisidėtų prie pacientų gyvenimo kokybės ir būtų puikus gydytojų komandos narys, padedantis valdyti toksiškumą“, – įsitikinusi doc. dr. K.Garuolienė.
Anot docentės, multiprofilinėse pažangių valstybių ligoninėse dirba dideli vaistininkų skyriai, kuriuose specialistai teikia išsamias konsultacijas tiek gydytojų komandoms, tiek patiems pacientams.
„Bendravimas su pacientu, jo informavimas yra vienas geriausių būdų valdyti vaistų toksiškumą. Mes tokios praktikos neturime. Šiandien mūsų šalyje tą daro gydytojai, bet jų laikas ribotas“, – apgailestavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė doc. dr. Kristina Garuolienė.
Daugiadalykės komandos svarba
Apie stiprios daugiadalykės komandos svarbą užsiminė ir diskusijoje dalyvavusi bei slaugytojų požiūrį pristačiusi NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vyriausioji koordinatorė Dina Trainavičiūtė-Janavičienė.
„Dažnai pacientai išvyksta namo nežinodami, kas jiems gali atsitikti, o šalutinį vaistų poveikį palaiko kitu organizmą veikiančiu veiksniu ir neretai į gydymo įstaigą kreipiasi pavėluotai, – pasakojo NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vyriausioji koordinatorė Dina Trainavičiūtė-Janavičienė. – Didžiausią laiko dalį pacientas vis dėlto praleidžia su slaugytojomis tiek gydymo laikotarpiu, tiek po to. Tad slaugytojams svarbu tarpininkauti tarp gydytojų ir pacientų, šviesti bei informuoti apie galimus šalutinius reiškinius“, – kalbėjo specialistė.
„Patys gydytojai žino, kad pagalba yra. Tačiau kaip ją gauti pacientui? Jis nuolat susiduria su iššūkiu, į ką kreiptis ir kaip pagalbos sulaukti laiku“, – diskusijoje pacientų rūpesčiais pasidalino NVI pacientų tarybos atstovė Neringa Čiakienė.
NVI gydytoja odontologė ortopedė Austrida Gerliakienė priminė, kad į onkologinio ligonio gydymo komandą svarbu įtraukti ir odontologus. „Onkologų bendradarbiavimas su odontologais yra svarbesnis, negu kad įsivaizduoja daugelis specialistų. Burnos infekcija turi tiesioginę įtaką visai organizmo reakcijai. Kviečiu visus specialistus primygtinai siųsti pacientus susitvarkyti burnos ertmę dar iki onkologinio gydymo“, – patarė gyd. A.Gerliakienė.
Jos teigimu, kol kas valstybėje nėra sisteminio požiūrio: „Kai išoperuojamas tiesiosios žarnos navikas, sukuriama stoma. Deja, burnos vėžiu sergantys žmonės po operacijų išleidžiami į nežinią. Kažkur, kažkas, kažkokiu būdu turi pacientus suprotezuoti ir tas baisias žaizdas sutvarkyti. Norėtųsi daugiau bendradarbiavimo.“
Gydoma senais aparatais
Trūkumų sveikatos sistemoje įžvelgė ir Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir radioterapijos klinikos vadovė gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Aista Plieskienė. „Šiuolaikinės radioterapijos prieinamumas Lietuvoje iš tikrųjų nėra visiškai užtikrinamas. Kalbu apie pagrindinius radioterapijos įrenginius – linijinius greitintuvus. Deja, ne visi mūsų pacientai šiandien gali sulaukti spindulinio gydymo naujausiais aparatais. Šiandien turime penkis nuolat gendančius senos kartos linijinius greitintuvus“, – apgailestavo dr. A.Plieskienė.
Gydytojos teigimu, pacientai, gydomi senais aparatais, dažniau susiduria su gydymo toksiškumu. „Švitinant tokiais aparatais, laukai didesni, labiau apšvitinami kritiniai organai. Šiuo atveju geras pavyzdys būtų kairiosios krūties švitinimas be gilaus įkvėpimo kontrolės metodo, kai dozė širdies priekinei sienai ir kraujagyslėms tenka didesnė, tad didesnis būna ir vėlyvasis radioterapijos sąlygotas kardiologinis toksiškumas“, – aiškino gydytoja radioterapeutė.
Medikės nuomone, didesnės pastangos turėtų būti skiriamos tiek atnaujinant įrangą, tiek stiprinant mokslinių tyrimų plėtrą: „Dalis mūsų gydomų pacientų yra potencialiai jautresni radioterapijai. Todėl ateityje mes turime plėtoti individualaus radio jautrumo tyrimus, siekti, kad tokie pacientai būtų lengvai identifikuojami ir gydomi, pasitelkiant jiems saugius gydymo metodus. Turime plėtoti molekulinę ir genetinę diagnostiką šalyje“, – įsitikinusi dr. A.Plieskienė.
Skirtinga rizika vaikams ir senjorams
Konferencija simboliškai pradėta ir baigta jautriausiomis – vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių – temomis. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovės prof. Jelenos Rascon, vaikų vėžiui būdingi geri pasveikimo rezultatai: 80 proc. vaikų, kuriems diagnozuojama onkologinė liga, pasveiksta ir gyvena ilgai.
„Vaikų vėžys sudaro nedidelę dalį – maždaug 0,5 procento visų naujų vėžio atvejų. Vaikas onkologine liga susirgti gali ir būdamas naujagimiu, ir būdamas darželinukas ar mokyklinio amžiaus. Kokių padarinių onkologinės ligos gydymas vaikystėje gali turėti pacientui suaugus? Kaip sušvelninti vėlyvą toksiškumą? Šiandien turime vis didėjančią mūsų buvusių pacientų populiaciją. Beveik 60 proc. mūsų pasveikusių pacientų turi lėtinę ligą, susijusią su buvusia onkologine liga ir taikytu gydymu. Ir šiuo atveju tai tampa nebe onkologo, o kitų sričių specialistų iššūkiu“, – kalbėjo prof. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovės prof. Jelenos Rascon.
NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin atkreipė dėmesį, kad su amžiumi didėja ir sergamumas onkologinėmis ligomis. „Turime senstančią populiaciją. Vadinasi, maždaug po dešimtmečio vyraujanti patologija ir vyraujantis mirtingumas bus siejamas su onkologine liga“, – teigė gydytojas.
Anot pranešėjo, vyresnio amžiaus pacientas priklauso didesnės rizikos grupei: jo sveikatos būklė prastesnė, jis labiau linkęs sirgti, turi vieną ar keletą gretutinių ligų, kas antras pacientas serga kardiovaskuline, lėtine liga, prasčiau toleruoja medikamentus.
„Šiais klausimais itin svarbi tampa naujoji sritis – onkogeriatrija. Jeigu turime vyresnio amžiaus pacientą su gretutinėmis ligomis, chirurginis, chemoterapinis, imunoterapinis, radioterapinis gydymas padidina riziką komplikacijoms susiformuoti. Nors absoliučiai visi šie faktoriai svarbūs, kasdieninėje praktikoje atlikti tokį ilgalaikį visapusišką geriatinį įvertinimą yra labai sunku dėl laiko stokos. Laikas kalbėti apie onkogeriatrijos specialistų darbą specializuotose onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose“, – reziumavo gydytojas NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin.
Reikalingi kompleksiniai sprendimai
Konferencijos metu paaiškėjo, kad galvosūkį, kaip mažinti vėžio gydymo toksiškumą, išspręsti galima tik pasitelkus visą priemonių kompleksą. „Čia svarbios kelios grandys: pacientas ir jo aplinka, gydymo komanda ir sveikatos sistemos organizacija, – teigė doc. dr. B.Brasiūnienė. – Kalbant apie pacientą, svarbu supažindinti jį su galimais toksiniais reiškiniais, suteikti kontaktus, mokyti, kaip atpažinti šalutinius reiškinius, kaip elgtis vakarais ar švenčių dienomis, taip pat informuoti ir jo artimuosius. Medikų komandai, kuri supa pacientą, svarbu nuolat mokytis ir tinkamai perduoti pacientams žinias apie naujus vaistus.
Tuo tikslu NVI gydytojai nuolat tobulinasi ir dalyvauja tarptautinėse veiklose. Chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru slaugytojų grandis aktyviai įtraukiama į gydymo procesus, organizuojami mokymai apie naujausius vaistus, akcentuojama, kaip svarbu informaciją pacientui suteikti lengvai suprantama kalba.
„Reikalinga valandos trukmės išplėstinė šeimos konsultacija – pokalbiui su pacientu, su jo artimaisiais apie tai, kaip mes galėtume gydyti vėžį, kokie gali būti šalutiniai efektai, kokia yra paciento perspektyva. Deja, tokio sprendimo kol kas nėra“, – sakė NVI vadovas doc. dr. V.Pečeliūnas.
„Kad vėžio gydymas būtų kuo efektyvesnis, su kuo mažesnėmis pasekmėmis pacientui, yra svarbūs ir sveikatos sistemos organizavimo klausimai: kaip optimizuoti onkologinio paciento vizitui skirtą laiką, spręsti slaugytojų trūkumo problemą, kaip trumpinti patekimo pas specialistą laiką, bendradarbiauti su farmakologais, vykdyti šalutinių reiškinių registrą ir jį analizuoti“, – apibendrino skyriaus vadovė.
RASA KASPERAVIČIŪTĖ-MARTUSEVIČIENĖ
