Seniai seniai buvusioje caraičio Narcizo Auksaburnio karalystėje, likusioje be sosto įpėdinio, prasidėjo didžiūnų kovos. Tuo pat metu į savo slaptą posėdį susirinko toks slaptas karalijos organas, kad net patys organo nariai nežinojo apie jo egzistavimą. Ordino sueigoje nuspręsta pakedenti pretendentų plunksnas ir iškratyti galimas erkes, kad paskui netektų gailėtis.
-Nuo ko pradėsime? – pasiteiravo susirinkusiųjų Vyriausias Slaptasis. Prie stalo pasigirdo murmėjimas.
-Supratau, nesvarbu, o jei nesvarbu, tai visai nesvarbu,- reziumavo V. S – tebūnie Sraigys. Jis tvirtina, kad jį iškėlė bezdžionių partijos nariai. Broliai, pasimelskime už šią partiją, tesugebėjusią iškelti tik tokį kandidatą.
– Gal kas nori, kad paskaityčiau Sraigio raštus?
– Pasigailėkite, Jūsų šventenybe! Turėkite sąžinės! Taip nedora!
-Gerai jau, gerai, beviltiškų atvejų ir ligonių neaptarinėsime.
-Sekantis Odisėjas Sumanusis. Mano nuomone, pats gudriausias, kaip ir priklauso Odisėjo ainiui. Apvertęs imperijos vėliavą gavo liežuviais kakton, bet ženkliai aplenkė savo blankius varžovus. Tai ne kokia pasimetusi varna, prarijusi žarną. Vertas dėmesio. Yra kitų nuomonių?
Spigus balsas – mes pasitarėme, kad Jūs nuspręsite.
-Toliau kažkoks keistuolis, apie kurį niekas nieko nežino. Sakoma, jog tai degtinės dėžutės seifo masonas, kurį matė retas, girdėjo vienetai,o nepažintų niekas.
-Smulkmė, negaiškime brangaus laiko, broliai.
-Dabar Vytautas kažkelintas. Mano nuomone, praeityje – figūra. Šiandien nulis. Šansų į sostą – jokių. Ką manote?
-Jūsų šventenybę, na, kam gaišti dėl nieko? Šaunu, kad dar kleba, perdžia, maitinasi ir retai lankosi pas daktarus.
-Įdomiausia figūra, ne klubų apimtimi,nusidėjėliai,tai Sara Mara Kara sibaritė, mėgstanti baltus karietos apmušalus, auksinius unitazus pagal sėdmenų gabaritus ir tvirtinanti, kad žino, kas yra geriausia karalystės gyventojams. Pasak nuogirdų, ją remia caraitis Narcizas, nes neatsisako svajonės valdyti karalystę svetimomis rankomis. Ką manote?
-Manome, kad šiurpiau nebūna. Keiskime aptarimą, nes aš noriu užmigti, o ne sapnuoti afrikinį dramblį su keturiais dantimis.
-Sutinku, sekantis – Stauglys. Figūra įdomi, sako,jog turi kačių klavesiną, mėgsta auklėti žmoną ir, esą, jį iškėlė šventinto vandens vartotojai.
Viešpatie, pasigailėk, bet niekis.
-Na, kam aptarinėti niekalą, ar yra dar kas nors.
-Yra. Ir tai žemvaldys,baronas Paukštys. Realiai figūrantas ūkiškas, praverstų. Bet po jo draugystės su markizu Karabasu ir brazdaskučiu špyga, jo autoritetas karalystėje neapibrėžtas. Nuo žemiau nulio iki daugiau. Beje, jei turėtų gerą komandą, nepagailėtų lėšų kovai už sostą, turi realių šansų. Dažnas balsuotų už jį, nes balsuotų prieš sibaritę Sarą Karą Marą.
-Pritariam.
-Pasikalbėjimas baigtas. Man pasirodė, kad iš už kampo mačiau brolio Pauliaus Ropės ausis. Tegul tik pabando ką nors parašyti. Išsituštinus užpakalį nuvalysiu ne šveičiamu popieriumi, o stiklo vata. Išsivaikštom. Pasakojama, kad brolis P. R. nepabūgo nekonvencinio tualetinio popieriaus ir pasitarimo – pokalbio aprašą užfundijo Odisėjo ainiui, bet paprašė, kad spaudai pateiktų su slapyvardžiu – Trečias brolis Ropė. Didingoji kilnybė, maloningoji markizė Basta Vilkaitė išgirdusi šią istoriją pareiškė:
– Tai šmikiai, o Avinėlį Garbiniuotgalvį pamiršo, nors ką ten, apie mirusius sosto karų varžovus tik gerai arba nieko.
Trečias brolis Ropė