Didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, darbdaviams mokėti subsidijas darbo vietos pritaikymui, nustatyti naują remiamojo įdarbinimo priemonę – subsidiją darbo asistento išlaidoms, mokėti subsidijas darbo vietų pritaikymui pagal asmens su negalia poreikius, atsisakyti socialinių įmonių statuso, siekiant pereiti prie atviros darbo rinkos – šiuos siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Vyriausybei.
Tikimasi, kad teisės aktų naujovės padės didesnę ir taiklesnę paramą skirti žmonių su negalia integracijai į atvirą darbo rinką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos būtų prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
„Šiandien tik kas trečias darbingo amžiaus žmogus su negalia dirba. Potencialiai galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau, tik būtina jiems sukurti tinkamas sąlygas. Parengėme įstatymų paketą, kuris padės žmonėms su negalia lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir joje išlikti. Siekiame, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc. žmonių su negalia, o 2030 m. šis skaičius pasiektų 47 proc.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, visi darbdaviai turės daugiau galimybių gauti paramą įdarbinant žmones su negalia ar išlaikant darbo vietą darbuotojui tapus neįgaliu.
Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 147, 5 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia. 2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenims, tik kas trečias iš jų dirbo. Didžioji dalis – per 38 tūkst. dirbo atviroje darbo rinkoje, likusieji 4,5 tūkst. – socialinėse įmonėse. Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.
2021 m. pabaigoje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių, daugiausia – turinčių profesinę kvalifikaciją, beveik kas trečias – nekvalifikuotas.
Darbo rinkos paslaugos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
Siekiama padėti žmonėms su negalia susirasti darbą atviroje darbo rinkoje ir joje išlikti, o taip pat sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšas jų darbo vietų ir darbo aplinkos pritaikymui. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento paslauga. Taip pat bus teikiama pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
NUMATOMA PARAMA DIRBANTIEMS ATVIROJE DARBO RINKOJE
ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Siūloma nekeisti subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio ir mokėjimo trukmės.
DARBO VIETŲ PRITAIKYMAS. Šią priemonę siūloma taikyti bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.
SUBSIDIJOS DARBO ASISTENTO IŠLAIDOMS. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.
AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲ KOMPLEKSAS. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.
SVARBU. Planuojama tęsti ir iki šiol taikomas priemones bei jas tobulinti, t. y. paramą profesiniam mokymui, judumui, savarankiško užimtumo rėmimą žmonėms su negalia.
Numatoma, kad patobulinus siūlomas darbo rinkos paslaugas ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst.
Socialinėms įmonėms – pereinamasis laikotarpis
Užimtumo tarnybos duomenimis, socialinių įmonių skaičius per du metus sumažėjo 39 proc. 2020 m. pradžioje buvo 173 socialinės įmonės, 2022 m. pradžioje – 105. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba 4,6 tūkst. žmonių su negalia arba tik apie 10 proc. visų dirbančių žmonių su negalia.
Siekiant išvengti žmonių su negalia atleidimo, siūloma nustatyti, kad tie, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su įmone, turėjusia socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, būtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems galėtų būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Darbdaviai galės gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.
Taip pat siūloma nustatyti pereinamąjį įgyvendinimo laikotarpį, per kurį socialinės įmonės statusą turinčios įmonės galėtų pasirengti pokyčiams.
Jeigu bus pritarta, pakeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d. Jiems dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.
KAIP YRA DABAR? Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, yra didesnė, nei valstybės teikiama pagalba įmonėms, veikiančioms atviroje darbo rinkoje ir įdarbinančioms žmonės su negalia.
Nors valstybės pagalba socialinėms įmonėms yra gerokai didesnė, ji neužtikrina proporcingai didesnio asmenų su negalia užimtumo, t. y. nors gauna didesnį finansavimą, neįdarbina daugiau žmonių su negalia.
Be to, skirtingas ir valstybės pagalbos teikimo laikotarpis. Tą patį darbingumo procentą ir negalios pobūdį turintis žmogus gauna didesnę pagalbą, jeigu dirba socialinėje įmonėje. Todėl nors vidutinę negalią turintys neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, socialinėje įmonėje įgiję reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius galėtų be valstybės pagalbos integruotis atviroje darbo rinkoje, valstybės pagalba jiems yra teikiama neterminuotai. Tuo metu socialinės įmonės statuso neturinčiose įmonėse valstybės pagalba yra teikiama terminuotai – 2 metus.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
