Šiaulių rajono savivaldybėje su regiono verslininkais, žemės ūkio bendrovių vadovais susitikęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sulaukė nemažai klausimų dėl verslo politikos, žemės vertinimo įstatymo, regiono politikos. Tačiau labiausia visus domino klausimas apie mokestį už išvežamas atliekas.
Skaičiavime – neaiškumai
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos viceprezidentas Vidmantas Japertas sakė, kad dabar siūlomas dvinaris atliekų išvežimo mokestis neaišku kaip yra skaičiuojamas.
„Keičiantis valdžiai, valdininkai dažnai papiktnaudžiauja priiminėdami įvairius sprendimus. Taip atsitiko ir su atliekų mokesčiu, nes jame įvelta begalės klaidų. Aplinkos ministerija pradeda apmokestinti sandėlius, nors jame dirba vienas žmogus, gamybos aptalpas, fermas. Jei tik tokių būtų, apmokestintų ir modernias gamyklas, kuriose nedirba nė vienas žmogus, o gamyba be atliekų. Kalbama , kad gyventojams atliekų išvežimas brangs 20 procentų, o tuo metu verslui didėja daug daugiau“, – sakė V. Japertas.
Jis užsiminė, jog kai kurie ministerijų valdininkų paruošti sprendimai rodo, kad valdininkai sėdi ne savo vietose ir apie rengiamus įstatymus nieko nenutuokia.
„Jie apmokestina atliekas pagal patalpų plotą, o ne pagal žmones. 5000 kvadratinių metrų plotas apmokestinamas taip tarsi ten dirbtų 5000 darbuotojų“, – sakė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Jam pritarė ir Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskas, kuris sakė, jog panašu, kad įstatymą ruošė kažkokie studentai, kurie neaišku nuo kur nusirašė.
Sutiko su verslininkų nuomone
Atsakydamas į šį klausimą, Seimo pirmininkas užsiminė apie Seimui pateiktą Dirvožemio tyrimo įstatymą.
„Pats ruošiau šio įstatymo projektą, tačiau po to, kai jis buvo pateiktas ministerijos, pastebėjau įrašytus du punktus, su kuriais negaliu sutikti. Todėl komitetuose pasiūliau nepritarti, o grąžinti taisymui. Panašu, kad taip galėjo atsitikti ir su atliekų tvarkymo įstatymu. Kauno rajone buvo pastatytas didžiulis atliekų rūšiavimo fabrikas, kuris visiškai neveikia. Švedai rūšiuoja septynias rūšis (penkis konteinerius turi pas save, o dvejas atliekas kažkur išveža. Tokie rūšiavimo fabrikai buvo pastatyti už ES lėšas, todėl, jei neleisim jiems išgyventi penkerių metų, teks grąžinti europines lėšas. ES davė milijardą litų atliekų sutvarkymui, o jis buvo išleistas tam, kad išleistumėm“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Jis pritarė verslininkų nuomonei, kad kai kurie valdininkai sėdi ne savo vietose.
Apie atliekų tvarkymo mokestį pabandęs kalbėti Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės narys Vitalijus Gailius užsiminė, jog kraštiečiai parlamentarai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami pateikti išvadas dėl nutarimo apie vietinės rinkliavos už komunalines atliekas pakeitimą.
„Kai tik turėsim Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos atsakymus, teiksim pasiūlymus“, – sakė jis ir užsimine, jog nutarimo galiojimas gali būti ir sustabdytas.
Klausimų ir pasiūlymų netrūko
Susitikime su Seimo pirmininku V. Pranckiečiu ir Seimo pirmininko pirmąja pavaduotoja Rima Baškiene verslo atstovai teiravosi ir apie Investicijų įstatymą, regionų politiką, aukštojo mokslo reformą.
Šiaulių Tarybos narys, skulptorius Gintautas Lukošaitis, siūlė Seimo Ekonomikos komitetui atkreipti dėmesį į galimai vasarą pasirodysiantį įstatymo projektą dėl komercinių sandorių savivaldoj uždraudimo.
„Nepatvirtinto įstatymo dėl vidinių sandorių savivaldoj uždraudimo ir atmesto Prezidentės veto šalininkai taip dar kartą bandys pervažiuoti tanku per savivaldą“, – teikė G. Lukošaitis.
Lankydamasis Šiauliuose Seimo pirmininkas taip pat suistiko su šiaulių rajono medikkų atstovais bei regiono bendruomenėmis.
Problemos žinomos
Susitikime su Seimo pirmininku dalyvavo ir Radviliškio verslininkų asociacijos prezidentas Gediminas Lipnevičius.
Pasak jo, problemos, kurias išsakė regiono verslininkai Seimo pirmininkui, gerai žinomos.
„Radviliškio verslininkai taip pat susidūrė su mokesčio už atliekas problema. Verslininkai apkraunami mokesčiais, kurie nelabai realūs. Kaip galima apmokestinti sandėlius ar verslininkų turimas nenaudojamas patalpas pagal plotą, jeigu jose nevyksta jokia gamyba, o sandėliuose dirba po vieną ar du žmones. Ypač tai pajus smulkieji verslininkai ar ūkininkai“, – sakė asociacijos prezidentas.
Pasak jo, kažkada valdininkų buvo iššvaistyta europinė parama, todėl dabar keliami atliekų išvežimo mokesčiai.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.