Kai 2017 m. vasarį Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus pasiekė informacija, jog viename Šiaulių sporto klube gali būti apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, o klubui priklausančioje maisto papildų parduotuvėje prekiaujama prekėmis be įsigijimo dokumentų, tyrėjai nesitikėjo, kad informacijos tikrinimas išsirutulios net į keturias baudžiamąsias bylas.
Trijų tyrimas jau baigtas seniau, įtariamieji sulaukė teismo sprendimų, o šiomis dienomis tyrėjai kartu su ikiteisminį tyrimą kuruojančia Šiaulių apygardos prokuratūros prokurore teismui nagrinėti perdavė ketvirtąją šio tyrimo bylą, kurioje 31-erių metų šiaulietis kaltinamas dokumentų klastojimu, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimu, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu disponavimu Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine veikla, aplaidžiu apskaitos tvarkymu. Jam inkriminuojama net 13 nusikalstamų veikų.
Kratos pas šį šiaulietį metu buvo rastas didelis kiekis medžiagų, kurios patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą dopingo medžiagų sąrašą. Vyro bute buvo aptiktos anabolinių bei androgeninių steroidų grupei priskiriamos medžiagos ir augimo hormonų bei augimo hormono išsiskyrimą skatinančios medžiagos, turinčios poveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei (degradacijai), vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebėjimams ar skaidulų tipo pasikeitimui.
Tyrimo metu nustatyta, kad šias medžiagas šiaulietis pardavinėjo internetu ir gyvenamojoje vietoje. Apie jų pardavimą jis skelbė tiek lietuviškame, tiek užsienio internetiniuose tinklalapiuose. Viename internetiniame pasauliniame sporto forume jis net teikė konsultacijas apie šių medžiagų vartojimo efektą. Kad siunčiamo dopingo neaptiktų muitinės tarnybos, jis buvo slepiamas po maskuojančiomis plaukų aliejuko etiketėmis.
Be to, šiaulietis be licencijos prekiavo ir vaistiniais preparatais. Ir ne tik vaistiniais. Manipuliuodamas dalies visuomenės troškimu atsikratyti pertekliniais kūno kilogramais, jis parduodavo greitą svorio netekimą sukeliančias medžiagas, kurios žemės ūkyje naudojamos kaip pesticidas ir patenka į žmogaus sveikatai pavojingų cheminių medžiagų sąrašą. Įtariama, kad vyras iš tokios prekybos gavo ne mažiau kaip 2800 eurų pajamų bei turėjo tikslą gauti dar ne mažiau kaip 10 187 eurus, nes už tokią sumą kratos jo namuose metu buvo rasta įvairiausių vaistinių ir cheminių preparatų. Kad prekybos apimtys buvo didžiulės, liudija šio šiauliečio gyvenamojoje vietoje rastos 7 dėžės su įvairaus dydžio vokais, turinčiais specialią oro burbuliukų apsaugą. Bute rasta vakuumavimo įranga ir svarstyklės tik patvirtino įtarimą, kad vyras neteisėtai įsigytas medžiagas fasuodavo mažesniais kiekiais ir jas parduodavo. Apmokėjimus už parduodamas medžiagas šiaulietis dažniausiai priimdavo kriptovaliuta į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pinigines.
Konspiracijos tikslu įtariamasis atsiskaitymams naudojo dviejų neegzistuojančių asmenų vardu sukurtas atsiskaitymo sąskaitas. Naudodamasis vienu interneto portalu, jis pasigamino suklastotus vairuotojo pažymėjimus su savo nuotrauka ir išgalvotais neegzistuojančių asmenų duomenimis. Pateikus šias klastotes Jungtinėje Karalystėje esančiai „Revolut“ kompanijai, jam pavyko svetimais vardais atsidaryti sąskaitas ir gauti elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti. Atsiskaitymams dar jis be leidimo naudojo ir iš vieno asocialaus žmogaus gautas dvi banko mokėjimo korteles bei sąskaitas.
Šiaulietis nelegaliai teikė ir internetinių svetainių kūrimo paslaugas, už kurias gavo ne mažiau kaip 30 235 eurų pajamų, pervestų jam į Maltos Respublikos banke svetimu vardu atidarytą sąskaitą. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuris numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių ir, iš tos veiklos gavęs pajamų, sumokėti pajamų mokestį.
Vyras buvo ir vienos Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės direktorius. Šis statusas įgalioja būti atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą bei jų duomenų teikimą įstatymų nustatytais atvejais. Deja, nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti. Todėl prie visų jam pareikštų įtarimų dar prisidėjo ir įtarimas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.
Filmuotą medžiagą rasite čia: https://youtu.be/9tXW_Y4jxyI
Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė
