Vienuolikmetė sportininkė P. Aleksiūnaitė iš Radviliškio jau kuris laikas sunkiau užmiega, ją gali įskaudinti kiekvienas garsiau ištartas žodis, sunku susikaupti. Mergaitė taip pasijuto po to, ką jai padarė Radviliškio miesto seniūnas Ernestas Mončauskas, siekdamas „atkeršyti“ jos tėvui.
Seniūnui nepatiko priminta praeitis
Neseniai viename iš „Radviliškio kraštas“ straipsnių buvo paviešinta kriminalinė Radviliškio miesto seniūno E. Mončausko praeitis. Publikacijoje minėta, kaip 2004 m. E. Mončauskas kartu su kitais bendrais apvaginėjo radviliškiečių automobilius. Vyriausias gaujos narys atsakė už „logistiką“: jo užduotis buvo vagis nuvežti į nurodytą vietą, parvežti, slėpti pavogtus daiktus ir pasirūpinti jų realizavimu. Tai darė ne kartą ar du. Teismas pripažino E. Mončausko kaltę ir jam buvo skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi vyras iki tol dar nebuvo nusidėjęs, bausmės vykdymas atidėtas, bet jis buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą. Baigęs vidurinę mokyklą E. Mončauskas įgijo pedagoginį išsilavinimą, tapo sporto treneriu. Treniruoti vaikus jam sekėsi ne prasčiau nei apvaginėti radviliškiečių automobilius: išugdyta daug čempionų, liaupsino sportininkai, o tėvai dėkojo už pastangas. Kiek vėliau – šuolis į seniūno kėdę, į kurią atsisėsti nesutrukdė net tai, ką E. Mončausko darbdaviai – Radviliškio rajono savivaldybės valdininkai – apie jo praeitį perskaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje. (Galima sakyti, kad trenerio priėmimas į seniūno pareigas tiesiog vainikavo visą Radviliškio aukščiausios valdžios vyrų mąstymą). Sakytume, tiesiog pasigėrėjimo ir kitų pasididžiavimo verta karjera. Taip iki šiol apie E. Mončauską galėtų galvoti daugelis aplinkinių, jei ne „Radviliškio krašte“ pasirodžiusi publikacija apie jau minėtas jo biografijos detales.
„Pedagogas“ keršija
Radviliškio miesto seniūnui publikacija labai nepatiko, jis pasijuto labai užgautas. Emociškai sutrikęs. Gal siekio susidoroti su rajono valdžią atvirai kritikuojančiu žurnalistu įkvėptas, E. Mončauskas pradėjo kurpti keršto planą. O jo reikėjo itin gudraus. Juk nei M. Aleksiūnas, nei jo žmona ar giminės nesidarbuoja nei savivaldybėje, nei jos įstaigose. Vadinasi, iš darbo neišmesi ar kažkaip kitaip Aleksiūnų nepaveiksi. Štai čia E. Mončauskas prisiminė jo klube sportuojančią gabią vienuolikmetę Pauliną.
Paulina – neeilinė sportininkė. Penkeri metai beveik kasdienių alinančių treniruočių, griežta disciplina ir nepaprastas atkaklumas. Mergaitės geležinė valia, įgimti charakterio bruožai ir neginčytinas talentas davė vaisių: du aukso ir sidabro medaliai SKDUN Pasaulio karatė čempionate, sidabras iš Europos taurės varžybų, mėlynas diržas ir šūsnys kitų vertingų apdovanojimų, kuriems išvardinti prireiktų beveik visų šio laikraščio puslapių. Tokiam vaikui neabejotinai būtų atviros visų sporto mokyklų durys. Deja, tik ne „Rytų kovotojo“ prezidentui E. Mončauskui, kurio klubą mergaitė ir garsino visus penkerius metus. Jos tėvams pasakyta, kad dukra klube yra nebelaukiama, kitaip sakant, išmesta. M. Aleksiūnas paprašė įvardinti tokio akiplėšiško sprendimo priežastį.
„Trenerio sutrikusi būsena“ – tokį motyvą iš E. Mončausko lūpų išgirdo M. Aleksiūnas. Be to, žurnalistui pasakyta, kad su jo šeima E. Mončauskas nebenori turėti nieko bendro. Vienintelė „bendrystė“, kurią būtų galima bandyti įžvelgti, tik ta, kad Paulina lankė jo klubą, pats E. Mončauskas mergaitės netreniravo.
E. Mončauskas neperkalbamas
Ar normalu už kritiką keršyti niekuo dėtiems vaikams? Lietuvos karatė asociacijos, vienijančios keliasdešimt Lietuvos karatė klubų, prezidentą, 7 dano meistrą V. Butnorių minėta istorija itin nustebino. Jis bandė gražiuoju kalbėtis su E. Mončausku. V. Butnorius buvo įsitikinęs, kad vaiku negalima manipuliuoti, negalima siekti veikti suaugusiųjų, tuo labiau keršyti už straipsnius ar kritiką. Be to, nereikia leisti prarasti tokių talentingų sportininkų kaip Paulina. Bandymas mandagiai išspręsti situaciją baigėsi tuo, kad net V. Butnoriaus paprašyta nesikišti. „Ne tavo reikalas“,- tokius žodžius iš E. Mončausko teigė išgirdęs V. Butnorius.
Karatė asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad ir šioje situacijoje lazda gali turėti du galus. Šiais žodžiais jis ir baigė pokalbį su neperkalbamu E. Mončausku.
Kelio atgal nebėra?
Šiuo metu Paulinos sportinė veikla yra sustabdyta. Kada ji bus atnaujinta, neaišku, jei iš viso bus atnaujinta. Tėvai jau svarsto apie galimybę dukrą leisti į kitą klubą. Žinoma, tai pareikalautų daugiau laiko ir kuro kaštų. Net ir tokiu atveju sportininkė kol kas negauna net tylaus pritarimo iš vaiku atsikračiusio E. Mončausko. Ji pati labai norėtų grįžti į tą patį klubą, kur užsimezgė ir vystėsi jos sportinė veikla, kur susidraugavo su kitais sportininkais, kur tiek daug prakaito išlieta, nors supranta, kad atmosfera ir nuotaika jos atžvilgiu klube būtų gerokai pasikeitę. Taip sportininkė pasakė ją apklausiusiai Vaiko teisių apsaugos specialistei.
„Radviliškio krašto“ informacija
