Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai džiaugiuosi, kad viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes, užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų skolą turėjo „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų. Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.
Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.
Aktualus klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus
numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų.
Skatinant gimstamumą, padedant šeimoms,
kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama
po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais:
„Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas.
Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad jos
buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas.
Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja
jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus –
deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai
leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam
Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti, užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.
Svečiai atsakė į popietės
dalyvių klausimus
Po viešnios bei
LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R.
Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?
Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas
procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio
lėšos parlamentinėms išlaidoms.
Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms
išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo
narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos
reikalingos. Užsienio reikalų komiteto
nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio
delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei
delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie
200 tūkst. eurų. Aš pati esu
nuvažiavus tik vieną kartą į
komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į
klausimą atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o
Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai
naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti
sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius,
besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida –
vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei
skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?
Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.
Ar numatoma mažinti lėšas
kultūrai?
Pasak viešnios, ši
žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų,
bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas,
per visuomenės švietimą, kultūrą galima
sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?
„Neapmokestinamą minimumą
reikėtų didinti, tačiau reikia
atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos, kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,-
atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: „Spaudoje paviešinta
informacija, kad taršos mokestis
automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus
naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra
priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis
mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus
automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad
jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą
visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.
Pasak Seimo narių,
svarstomi visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?
„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo
politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė –
daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija
220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų ( dar svarstysime), tai palies tuos, kurie gyvena prabangiuose
namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: „Kaip būtų galima
paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau
daugiausia ūkininkų?“
„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje, Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė A. Gaidžiūnas.
Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?
„Šio įstatymo reikia, kad būtų
daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje.
Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį
priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln.
eurų jau atkeliavo papildomai į
valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R.
Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė
turėtų kristi ir ant valdininkų.
Kodėl „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio perkeliami į Vilnių?
Pasak Seimo narės, optimizuojant įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.
Tūkstančiai hektarų miškų
priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje žemės gali turėti
50 hektarų, miško – 1,5 tūkst. hektaro.
Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,-
atsakė A. Gaidžiūnas.
Kiek LR Seime yra moterų?
„LR Seime yra 32 moterys iš 141
Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta
draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių
priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti
morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20
eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda,
o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas
pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi. Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų,
kiti – gal 35 metus ir mokėjo skirtingas
įmokas – tad jos vienodos būti
negali. Pensijas indeksuojame 8 proc. –
didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.
Ar bus didinamos našlių pensijos?
Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.
Išsekus klausimams,
bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo LR Seimo pirmininko pirmajai
pavaduotojai R. Baškienei bei LR Seimo
nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“
suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais
aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų
dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam
padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė,
G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos
popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“
namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai
nemokami.
„Radviliškio krašto“ informacija
