Seimas palaimino Konstitucijos pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus, tačiau tai dar ne pabaiga – parlamentui teks sutarti dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų. Jos numatys, kokios bus merų funkcijos po 2023-aisiais vyksiančių rinkimų. Portalas LRT.lt paaiškino, kokie pakeitimai siūlomi.
Keisti Konstituciją prireikė po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, jog iki šiol galiojusi merų rinkimų tvarka prieštaravo pagrindiniam šalies įstatymui. Iki šiol meras kartu buvo ir savivaldybės tarybos narys, bet Konstitucijos sargai nurodė, kad taip būti negali.
Balandžio 21 dieną Seimas vienbalsiai pritarė Konstitucijos pataisoms ir įteisino tiesioginius merų rinkimus.
Seimui dar reikės priimti sprendimą dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų, kuriomis bus numatytos naujos merų funkcijos. Parlamente sudaryta darbo grupė parengė siūlymus, kaip keisis savivaldybių vadovų teisės ir pareigos. Kol kas panašu, kad siūlymams pritaria tiek valdantieji, tiek opozicija.
Kokios bus mero funkcijos?
Kaip numatoma parengtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose, savivaldybės taryba atliks savivaldybės atstovaujamosios institucijos pareigas. Tuo metu meras, kurį tiesiogiai išrinks savivaldybės gyventojai, atliks savivaldybės vykdomosios institucijos pareigas.
Įstatymo pataisose numatoma, kad meras galės prireikus, bet ne rečiau nei kartą per 3 mėnesius, sušaukti savivaldybės tarybos posėdžius. Savivaldybės vadovas kaip pat bus atsakingas už tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymą.
Meras ir toliau pirmininkaus savivaldybės tarybos posėdžiams, tačiau, kadangi nebus savivaldybės tarybos nariu, negalės balsuoti dėl priimamų sprendimų.
Priėmus pataisas, merui bus suteikiama veto teisė – jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus tarybai svarstyti pakartotinai. Jeigu taryba atmes mero veto arba, kitaip tariant, svarstymui grąžintą teisės aktą priims be pakeitimų, savivaldybės vadovas turės teisę dėl tokio teisės akto kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Per tris mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos, meras privalės paskirti savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą ar kelis vicemerus.
Kaip numatoma darbo grupės parengtose pataisose, kai kurias savo teises meras galės pavesti administracijos direktoriui, išskyrus tas teises, kurios pavestos specifiškai merui.
Atskiru teisės aktu, Rinkimų kodeksu, taip pat ketinama numatyti merų kadencijas – darbo grupė apsisprendė, kad meru asmuo galės būti ne daugiau nei tris kadencijas, trunkančias po ketverius metus, iš eilės.
Atsiras opozicijos lyderis
Tiesa, Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma numatyti ir kitus, su mero funkcijomis nesusijusius, pakeitimus. Pavyzdžiui, taryboje turėtų atsirasti nauja opozicijos lyderio pozicija. Numatoma, kad opozicijos lyderis turės teisę visais svarstomais klausimais klausti ir pasisakyti pirmas.
Vietos savivaldos įstatyme pasikeičia ir vicemerų skyrimo tvarka
Vicemerai negalės būti tarybos nariai, atitinkamai pasikeičia vicemerų skyrimo tvarka, juos nominuoja meras, o taryba tvirtina.
Numatoma, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų tarybos posėdyje turės būti organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu tarybos mažumai priklausantys nariai galės užduoti klausimus merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams.
Kaip numatoma pataisose, bent kartą per šešis mėnesius pusę tarybos posėdžio darbotvarkės sudaryti ir į ją klausimus teikti galės savivaldybės tarybos mažuma. Pakeitimams dar turi pritarti Seimas. Naujų merų ir savivaldybių rinkimai vyks 2023 m. pavasarį. Kaip jau buvome ne kartą viešinę, meras V. Simelis nuo lapkričio mėnesio išėjo į pensiją ir nebežada daugiau kandidatuoti. Kas bus naujasis Radviliškio rajono savivaldybės vadovas, spręsite Jūs artėjančiuose rinkimuose.
Paruošta pagal lrt.lt
